Rūpestis

Ištiesusi ranką ant apskrito balto stalo
Kantriai laukiau nutūpant musės kūnelio.
Šlykščiai kutenančių kojyčių lytėjimas šiurpino odą.

Musė tapo mano rūpesčiu,
Musė žadino keršto pojūtį,
Musė dingo nuodo pavidale.

Siaurėjančios akys svaidė ašmenis,
Vėsus prakaitas tirpdė kilimą,
Nervinausi.

Musė - mano priešas.
Mirksnio greičiu sulenkiau pirštus sutrindama savo rūpestį.
Rūpestis priešinosi keldamas įskilusius sparnus.

Rūpesčio neliko.

Kitą rytą atskrido kita musė.