rašyk.lt: Kūriniai / Algmar / Belaisviai

.

Kažkurios minčių genties pagautam
Be galo sunku prie kankinamojo
Stulpo laukti ar laukti
Sproginėjant nedidelio
Kalibro sviedinukams
Už 50m kairėje
O bulvės jau žydi
Siutina įžūli beprasmybės šypsena

Giliau įkvėpęs gali pajusti tikrovę
Kaip tie drąsieji
Jiems neaiški jų pačių riba
Jų protoplazma retėja nuo centro
Kol nebesiskiria nuo oro
Kaip veiksmas jie gyvena
Kiekvieną sekundę iki pat debesų
Kartok kiek nori kad kvailas
Svetimas tikėjimas
Jei blogai įkvėpsi beliks pavydėti

Atsitiktinumų paleistas grįžti
Svetimų kraštų keliai tie
Po bulvę maišo kertėse
Tiek kraičio įrišta
Liūdnai rimtai kvepia bulvienojai
Sunki mintis savastimi sukreša

Pusbalsiu aptarti derėtų
Kad gervės grįš
Kad visi mirsime
Kad tai be galo svarbu
Kad nugalėta kitų
Kad padai kiauri
Ir ne kiekvieno laukia
Bet kad šneka ir laužo bulvė
Karšta kaip skausmas
Sūri be druskos
Kaip salietra ar parakas
O dūmas driekiasi iki miško
Braukia egles pusiau

Jūs kurie žvelgiate pernelyg rimtai
Gana vartyti vėsią liūdesio bulvę

Blogas komentaras Rodyti?

2018-09-27 13:18

twentyFour

skani ta liūdesio bulvė
o laukiame ir laukiame
pačiame laukime sūrūs be druskos 5

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas (2)

Blogas komentaras Rodyti?

2018-09-27 08:16

_žemaitukė_

Pusbalsiu aptarti derėtų
Kad gervės grįš
Kad visi mirsime
Kad tai be galo svarbu
Kad nugalėta kitų
Kad padai kiauri
Ir ne kiekvieno laukia
Bet kad šneka ir laužo bulvė
Karšta kaip skausmas
Sūri be druskos
Kaip salietra ar parakas
O dūmas driekiasi iki miško
Braukia egles pusiau

Jūs kurie žvelgiate pernelyg rimtai
Gana vartyti vėsią liūdesio bulvę

5

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2017-10-30 11:59

legionas

Parašyta ant tos ribos, kuri pernelyg abejinga sakomam žodžiui ir aplamai jausmų pažinimui. Pasivartyta tarp žodžių: laukimas, debesys, tikėjimas, skausmas, mirtis ir pan. Labai artima 2 balams. Labai

Įvertinkite komentarą:

Geras (2) Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2017-10-29 15:30

Algmar

Erla. Juk aiškiai tvarkoj šio eilėraščio centrai, ašys ir rateliai... Netikėčiau kad nematote – pagrindinė tema apie drąsą ir depresiją, su užaštrintom potemėm, o bulvė – šalutinė melodija, kontrastuojanti realybės gaudimu. Tos visos melodijos stipriai supintos, tad puikiai laikosi be dar kokios specialios konstrukcinės ašies. Jei kam ašis atrodo būtina, tai ji yra natūrali: tai lyrherio asmuo, traukiantis per nuotykius į prašviesėjimą.
Nebūtinai teisi mano nuomonė, kad visiems derėtų supleškinti penketus už šį tekstą... bet vis raginu pažvelgti iš autoriaus kiemo. Reikia tik džiaugtis, kad yra paskaitančių.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas (2)

Blogas komentaras Rodyti?

2017-10-28 21:36

Kriso Harė

Bulvė yra daržovė. Egoistinis vešlumas, dideli kerai. Vagoj, beveik palaidotas žiūri į realybę, ir tave lydi nevaisingas liūdesys, bulve tarp bulvių, - ar esi? Ko gi nežydi įžūliu džiaugsmu, juk įdėta? Kodėl „liūdna mintis savastimi sukreša“? Atsitiktinumas, ar pasirinkimas, kad džiaugiesi tik tada, kai ant laužo svyla šonai, ir šitas dūmas egles braukia pusiau?... Labai patiko priešpaskutinis posmas... Kaip gera būti ten, už bulvių lauko, degant.
Pabėgau iš autoriaus interpretavimo pamokos. Ironiškos, man pasirodė... Kūrinio stiprioji pusė – interpretacijų įvairovė. Prisiminiau dar vieną ankstesnįjį jūsų eilėraštį apie bulvę lauže. Irgi – stiprų. Kaip šis.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2017-10-28 20:19

Erla

Mano nuomone labiau į bulves reikėjo koncentruotis. Bulvę išryškinti kaip teksto konstruktyvinę ašį.
3

Įvertinkite komentarą:

Geras (2) Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2017-10-28 13:41

Algmar

Nuar komentaras rodo, kad reikalinga aiškinimo – interpretavimo pamokėlė.
Šis tekstas visai atviras, tiesiogiai suprantamas: pirmame posme lyrheris patenka į apšaudomą plotą, guli vagoj bulvėse ir susimąsto apie drąsą: baisoka, bet darau kas reikia... ar aš drąsus? Antrame posme mintys nukrypsta į pažįstamus vyrus, draugus, tarsi nežinančius baimės jausmo. Koks jų santykis su realybe, kuri ta tikroji drąsa. Šių posmų turinys išreikštas geroka eile psichologinių pastebėjimų.
Toliau – suprantame, kad lyrheris buvo patekęs į nelaisvę, matyt realią, ne baimės. Grįžtančiojo problemos, depresija – išsakyta ne protokoliškai, o psichologija vaizdais atveda į kodą.
Visur greta drąsos ir kitų temų įsipina kontrastuojanti bulvių melodija, – ir gaunasi labai geras muzikinės formos eilėraštis.
Vikos komentaras atskleidžia interpretavimo galimybes.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas (1)

Blogas komentaras Rodyti?

2017-10-27 22:39

Vetra Vika

Pamastymų apie gyvenimo realybę minčių keliais, kuriuose esame
savų svajonių ir išgyvenimų belaisviai, kartais užsimiršdami kad laiko tėkmės nesulaikysime liūdesiu, po kuriuo laidojame džiaugsmą:
,,...Jūs kurie žvelgiate pernelyg rimtai
Gana vartyti vėsią liūdesio bulvę..."
Kai nesugebame "atšildyti"- skanu ir atvėsusią pasimėgauti-:))

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2017-10-27 18:18

Juozas Staputis

Gana vartyti vėsią liūdesio bulvę.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2017-10-27 16:24

Nuar

Asmeniškai man, tai pirmas posmelis iškrito iš bendro konteksto su sproginėjimų vaizdiniais. Nei pakartas, nei pašautas, o tiksliau taip ir neaišku: čia apie karą ar apie pojūčius kepant bulves lauže. Antrasis variantas aprašytas įtikinamiau ir paskutiniai trys posmeliai man patiko.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas