Žiema dar buvo neprasidėjusi ir Druskininkų pirtis dar nebuvo padegta, bet mintis padegti pirtį jau gimė žmonių galvose.
Mamedova įtarė, kad būtent Babajaus galvoje gimė mintis padegti Druskininkų miesto pirtį.
Babajus nuo vasaros pabaigos kreivai žiūrėjo į žmones, kurie centrine miesto gatve ėjo į pirtį.
Vieną šeštadienio vakarą taiki baltarusų šeima ėjo į pirtį. Judėjo pamažu, tarsi tai būtų paskutinė jų kelionė.
Niekas tada dar nežinojo, kad baltarusio žmona, lietuvė Dočkutė naktį sapnavo gaisrininką Babajų dviprasmiškoje pozoje.
Dar baisiau: Babajus pasakė kažką įdomaus, nu sakykim, keno loterijos skaičius, o ji .. užmiršo. Tiesiog jis ištarė taip greitai, kaip kalbama tik košmariškame sapne.
Dočkutė anksti ryte klūpojo ties religinės sanatorijos tvora ir meldėsi, kad gaisrininkas Babajus jai vėl prisisapnuotu ir ji ryškiai išgirstu Keno loto skaičiukus, ji net maldoje žadėjo šį kartą juos užsirašyti.
Ji taip norėjo išlošti milijoną ir su Vasilijumi važiuoti į jo gimtinę ir kad visas kaimas pavydėtu jai laimės.
Babajus anksti ryte, kol rūkas dar neišsisklaidė, paėmė meškerę ir sėdo ant Druskininkų tvenkinio kranto.
Į religinės sanatorijos kiemą išėjo sanitarė Onutė, balto chalato dešinėje kišenėje ji glaudė samogoną, o prie krūtinės - kryžių.
Nėra ko slėpti Onutė didėlėmis savo akimis labai moteriškai simpatizavo Dočkutės vyrui baltarusiui Vasilijui.
Onutė buvo tris kartus išsiskyrusi ir dabar norėjo ištekėti už užsieniečio, todėl girdė Vasilijų ir bandė skleisti gandus apie Dočkutę, kaip apie smalsią, emocijoms pasiduodančią nimfomanę, kurios vardas neištariamas šventoriuje, o valkiojamas po autobuso stotis, geležinkelio peronus ir gėlių gatves.
Vasilijus taikiai kapojo malkas.
Dočkutė garsiai kartojo: “ Mielas, Babajau,.. ”
Vasilijui net kirvis iškrito iš gyslotų rankų, išgirdus tokius žodžius.
Onutė su džiaugsmu stebėjo kylantį Vasilijaus pyktį, nepasitenkinimą.
Vyras turėjo nuojautą išdavystėms.
Onutė paėmė Vasilijaus degtine išplautų gyslų raizgalyne išvagotą ranką.
Ji, triskart tekėjusi, nusivedė, iš nekaltos Dočkutės panosės, užsienietį į savo namus.
Dočkutė šypsojosi: jos širdis prisipildė ypatingų Babajaus vaizdų, Keno loto lentelių ir jaukiai snaudžiančių pinigų ryšulėlių.
Rūkas jau buvo pradėjęs sklaidytis, kada Babajui užkibo auksinė žuvelę.
Šalia sėdėjęs Jeruzalės gyventojas, išvydęs auksą, atlaidžiai nusišypsojo. Jam tai buvo kasdienybė, o Babajus net paraudo ir ėmė žagsėti.
Kitais metais sudegė pirtis, o su ja ir užsienietis, nešantis ant rankų Onutę.
Vaizdas buvo toks, kad net auksinė žuvelė nusuko savo dideles akis.
Dočkutė baigė venerologų kursus ir ištekėjo už Kazlas 2 venerologo.
Mamedova žinojo, kas padegė pirtį, bet tylėjo.