Nuo mažens kartojo motina, kad aš- ypatingas
Draugai- kad debilas, tėvas-
kad būtų žinojęs, tai būtų negėręs,
dabar, kaip negers, kad jau žino
neliūdna būt ypatingu, kas vakarą lošiame šaškėm
su savo geriausiu draugu 3Rza, jis ramus ir neširsta
vakar prisėdo tėvas, sudaužė kietąjį diską.
Net tada Rza nesupyko, tik baisiai įkrito alsheimeris. Gydomės.
Nuo mažens kartojo motina, kad niekas nekaltas
kad Dievas taip davė, kad lemta.
Ir teko tikėti į dievą, pamiršti, jog tėvas negrįžta,
Kad duota kairia, o atima dešinę.
aha, pritariu hibridukui. trečioj strofoj dingsta nerūpestingumas bei niekam neįsipareigojantis kūrybinis kvaitulys...
taip va ir miršta geri užmojai, bl!
Galima pagalvoti, kad gyvenimo prasme ir esme yra ieskoti kaltu... kazkoks tuscias zvilgsnis. Ir jokios poezijos. O isminties irgi ner iskyrus ieskojima kaltu _ kodel? Kas liepe?. Ir kam, kame, pries ka kas kaltas? Mhmmm. Ar kaltas mokymo kursas kad reikia ismokti pvz daugybos lentele? Po to kai ja moki jau kitos uzduotys. Vel gi kas kaltas kad uzduotys ir praktika?
Nekyla man taip klaysimas kad cia kazkas kaltas, ar nekaltas .
Neverinu balais.
Sulaužyti kietąjį diską? Prieš tai kompiuterį reikėtų perlaužti, o tada 3Rza kapec. Nepriklausomai nuo to, kuris iš jų robotas.
Beje, paskutinėje eilutėje yra klaida.