rašyk.lt: Kūriniai / Mephisto / Skaidrus skystis, kurį išskiria (1)

Blogas komentaras Rodyti?

2018-07-27 18:58

herbera

gal prisiekta visais kojų pirštais arba norėta pasakyti
,,pirštu tarp kojų,,tad ir įvertinimas maksimalus...?

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2018-07-25 23:37

Mikė Lilikė

Labai patiko. Skaidrus. Apie senatvę dalis su gražia pabaiga visgi kiek trikdo: arba autorius jaunas ir išgyvena žengmo į kitą amžiaus tarpsnį krizę, kuri nuspalvina ir kūrybą, arba senatvė - metafora. Turbūt, pastarasis variantas. Arba abu.

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2018-05-03 05:20

kakta

1

Įvertinkite komentarą:

Geras (3) Blogas (1)

Blogas komentaras Rodyti?

2018-03-03 23:18

TomKomPotas

keistą dieną pamaniausi
galėsias senatvėj
bedugnę apkabinti
5

Įvertinkite komentarą:

Geras (3) Blogas (2)

Blogas komentaras Rodyti?

2018-03-03 17:57

varna

man labai

Įvertinkite komentarą:

Geras (2) Blogas (2)

Blogas komentaras Rodyti?

2017-09-20 22:23

pbtd

man tai nelabai.

Įvertinkite komentarą:

Geras (5) Blogas (1)

Blogas komentaras Rodyti?

2017-09-20 13:40

Vinja

Patiko jūsų mintys, ypač antra dalis...

Sėdžiu gluosnio viršūnėj
ir linguoju...

Koks dėsnis veikia? :)

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2017-09-15 15:41

_l_

nu jo:)
galėjo būt "kaboju sau" jei jau
"ilgesintuvas" buvo

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2017-09-14 20:50

Vetra Vika

Sunkus atsidusimas - rudeniškai gilus tarsi netikėtai sulytas ant tako klevo lapas:
,,.... Netyčia pastebiu save
tavo vyzdžiuos

krūpteliu ..."
Giliaprasmis kūrinys, persmelkiantis virpančių ir trapių jausminių išgyvenimų emocijomis.

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2017-09-14 19:01

laikas yra laikas

įlipau į žalią gluosnį ir supuosi sau
o kas man neleis kai grįžau į vaikystę

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2017-09-13 15:28

wride

retai pritariu zerkalo. šį kartą tenka.

Įvertinkite komentarą:

Geras (2) Blogas (1)

Blogas komentaras Rodyti?

2017-09-13 11:58

TwentyFive

apie meilę, kuri nugalėjo...krūptelėjau,kur tie vyzdžiai...i š r e g i n t y s
vach

Įvertinkite komentarą:

Geras (2) Blogas (1)

Blogas komentaras Rodyti?

2017-09-13 09:50

Mr Snowflake

Aš jau galvojau, kad čia bus apie tokius skaidrius geltonus skysčius, apie kuriuos nemažai ašiai rašau. Nu čia ne visai tas, bet keista - turbūt pirmas atvejis, kai man patiko baltos eilės (šiaip negaliu jų pernešti, čiornai).

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2017-09-12 13:17

zerkalo

Kažkoks stipr-us(-i) senbuv-is(-ė)sugrįžo/ susiklonavo, numanau jau kas :) Bet, čia svarbiausias eilėraštis, t. y. puikios miniatiūros. Meistriškai.
Vienintelis dalykas, kuris, skaitant visą ciklą gal keliolika kartų vis kliūdavo - "Prisiekiu dantimi ir kojos pirštu"
Reikėjo kuo nors kitu saikdintis. Gal. Esu tiek pat teisus, kiek ir klystantis.
Autorius puikiai žino kaip reikia gerai rašyti, kaip "rašosi" tekstai per būtį, o gal ir nieko nežino yra tik jausenos, tabula rasa, o ją pripildo iš abejonių ir nežinojimo.
Vienžo 5. Taip ir toliau, nuoširdžiai linkiu sėkmės ir nuoširdžiai lauksiu kito ciklo.. :)

Įvertinkite komentarą:

Geras (2) Blogas (2)

Blogas komentaras Rodyti?

2017-09-12 12:01

tictac_it

Neblogai, nors ... pavadinimas "mandras" bereikalingai, kai kur kiek infantili ironija (ilgesintuvas ir apie mudu) ... bet kadangi komentatorius jau seniai kabo sau :) - 4

Įvertinkite komentarą:

Geras (2) Blogas (2)

Blogas komentaras Rodyti?

2017-09-11 22:00

Nuar

Skaidrus skystis, kurį išskiria gyvenimas, gal, tiksliau, kasdienybė. Senėjimas ne tragedija, tik gyvenimo metų laiko kaita, kuri nepasikartoja. Kodėl nekaboti atsirėmus į medžio kamieną, kai jauti jo viduje srūvančią svetimą gyvenimo energiją. Jei neišmokai pasisemti per visus savo atbūtus metus, kad ir mažo lašelio iš įsivaizduojamos mistinės tėkmės, reiškia, kad kažką praleidai. Gal patirtis buvo nuklydusi kitur, kur nėra medžių, bet buvo kažkas svarbaus, kuo dabar jau nebėra. Tačiau ar liko jėgų ir laiko pažinti kažką iš naujo?
Kadangi eilėraštis skaitant lenkia į filosofinius apmąstymus, susidėliojo štai tokios nešlifuotos mintys. Eilutėse skambanti įtampa žavi. Panašiuose tekstuose autoriai labiau linkę perteikti melancholiją. Šį kartą kitaip. Sutinku, kad 5.

Įvertinkite komentarą:

Geras (2) Blogas (2)

Blogas komentaras Rodyti?

2017-09-11 21:39