uodas zyzia ir zyzia
apie emigraciją
apie troškulį o kai nutyla
būtis tokia netikra
nereikalinga it kūnas uodui
paveiktam repilentų...
*
ramybė pilna žiogų svirpesio
kaip naktis pripildyta sapnų
kaip sugeltas kūnas ant vėsios žemės
kaip purvinas automobilis tarp bijūnų
nuščiuvusių nuo šilto vėjo
nusisuka dūmais ir stingsta
hipnotizuojančio laužo mirksnyje