.
Jūs gražios, kur jūsų vynas,
Slankos, žuvėdros, putpelaitės,
Nesikartojančios, nes narcizas tik
Karštai vienodai kvepia
Visais pavasariais.
Aušra silfidės apdarais
Nebepareis galbūt, nes vysta
Melancholijoj, nors – vien
Rasos tiktai netrūko.
Silpnas ir vaikiškas
Po nesiglaudusiais delnais
Šleivos statybos taisymas, kokteilio
Viltis praryti dar tobulybę,
Senukai!
Sėdėkime ant skrynių, amūrai,
Silfidės, pasakos – smiltynai
Reginių, vaidybos, veidų,
Per metų svorį vien tarsi mirusių
Iš rimtenybės.
Silfide, sulijai sparnus
Besaulėj šalyje, betgi vis tiek,
Aš gi mėgstu skrieti
Ties vasariu: lankstytis,
Išsilenkti, kur miegam neaprieti
Niekieno niekieno,
Ir skaistūs,
Gera ir šiam ir tam, sparnams
Ir talijai.
Čia lyg „Pédauque“ antras tomas.
Vika kaip visada – randa palankių ir įdomių interpretacijų.
Ir Tictac per apsiskaitymą ištraukė ką įdomiau – lermontovas... nors, pakvaišusi „Vietka Palestin, y“ nesugebėjo nuvesti link autorinių reikšmių interpretacijų ir nepadėjo pastebėti, kad ne trys ten balai, o kur kas daugiau...
Relsai – iš tiek teksto neaišku, ką išties pamatė ir pamąstė.
Likę „komentarai“ – iš dabar plintančios rūšies: by tik plerptelti be galvos darbo... tai ir gimdo vargšai sakinėliai tik nekaltutėlį klausimėlaitį:
– ar gali būti kas beviltiškiau, kaip tų komentarų švytėjimas jų autorių smegeninėse..?
Taigi pirmyn – kaip Jums patinka.