Rašyk
Eilės (72245)
Fantastika (2172)
Esė (1688)
Proza (10353)
Vaikams (2459)
Slam (49)
English (1091)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 30 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





Svoloč Svoloč

Laiškas korintiečiams

Šis kūrinys buvo tarp savaitės geriausių


Aš nežinau, kas tie korintiečiai ir labai abejoju, kad jie jį skaitys. Laišką. Dėl to ir rašau korintiečiams. Jei žinočiau, kad kas nors jį skaitys, tikrai nerašyčiau.

Septintas žingsnis: Nuolankiai Jo prašėme tuos mūsų trūkumus pašalinti.

Aš sėdžiu šalia aktoriaus, jį išmetė iš teatro, neatėjo į spektaklį. Klausiu, kiek jis dabar išsilaikęs, mėnesį. Žinau, kad būta ilgesnių tarpų, gal net iki trejų metų, tačiau dabar tie tarpai vis trumpėja. Bet aktorius atrodo dar vis neblogai. Tik susenęs smarkiai, o jaunesnis buvo tikrai gražus. Gal dar priims atgal, eisiu prašytis. Jis sako. Jaučiu, jam patinka ir jis nori su manim bendrauti. Ateik ryt į pjesės skaitymą. Pasiūlau. Parašei naują? Ne, parašyta seniai, bet dabar noriu ją pastatyti. Sakau. Jis nepažada, skyrybų reikalai, bet adresą paima.

Jo, tai reiškia Dievo, trūkumai - turima mintyje būdo trūkumai. Visa frazė turėtų skambėti taip: Nuolankiai Dievo prašėme mūsų būdo trūkumus pašalinti.

Nežinau, kodėl apsiribota tik būdo trūkumais, kodėl nesikreipta ir dėl fizinių trūkumų, sveikatos problemų, senatvės, taip pat materialinių trūkumų, nežinau, gal todėl, kad 12 žingsnių – tai dvasinio sveikimo programa. O taip norėtųsi ją praplėsti iki 15 žingsnių ir atgauti jaunystę, didelę algą ir naują žmoną. Nors ir dabartinė mane tenkina. Bet dar viena nepamaišytų.

Iš tikrųjų rytoj skaitysime naują pjesę, seną, bet naują dėl to, kad pirmą kartą ją skaitysime. Ir gal pastatysime. Aktorius klausia, ar aš noriu žvilgsnio iš šalies. Atsakau, taip, nors, tiesą sakant, norėčiau, kad jis ir apsiimtų ją pastatyti, bet nedrįstu siūlyti. Pasiūlysiu, jeigu ateis. Gal tai atitrauktų jį nuo butelio.

Aš randu būdo trūkumą, aktualiausią šiuo metu. Tai nekantra. Kai užsidegu kuo nors, tai nesitveriu savo kailyje. Nesuprantu žmonių, kurie kankina mane, delsdami duoti atsakymą. Trečiadienį vienas įsipareigojo per savaitgalį perskaityti pjesę ir pasakyti man, ar imsis ją statyti. Savaitgalis praėjo, atsakymo nėra. Pjesė viso labo valandos skaitymo. Aš žiauriai nekantrus. Tai yra žinoma. Visiems yra aišku. Ir vis tiek aš esu kankinamas pačiu žiauriausiu būdu. Jau nuo šeštadienio prisigalvoju visokius scenarijus, tarkim, paskambins ir sutiks, dar atsiprašys, kad privertė laukti, tada aš, aišku, apsidžiaugsiu ir nuraminsiu, kad nieko tokio, aš nelabai ir nekantravau, turėjau kitų užsiėmimų. Nė velnio aš neturėjau. Bet greičiausiai pasakys, kad atsisako, šis variantas man atrodo realiausias, nes jau pirmadienis, o atsako jokio, tada aš sakysiu, tai žinoma, to ir reikėjo laukti, juk atsisakyti buvo nelengva, nenorėjai manęs įskaudinti, bet, žinok, neįskaudinai, aš turiu ir kitų kandidatų, ir kažkas iš jų vis tik imsis, ir viso gero. O išvis realiausia, kad aš taip ir prasikankinsiu belaukdamas, o tas bernelis apskritai užmiršo mane ir užmiršo, ką buvo žadėjęs, o aš taip tikėjausi, ir gal prisimins po savaitės ar mėnesio, sakys, o jobtarai, taigi žadėjau perskaityti ir atsakyti tam žmogui, kaip galėjau pamiršti, ims skambinti ir atsiprašinėti, o mano širdis bus negrįžtamai sužeista, nukraujavusi ir aš, dar kartą praradęs tikėjimą žmonėmis, pažįstamais, kolegomis, gręšiuosi į nebeegzistuojančius korintiečius arba romėnus, dvasias, antikinį pasaulį su jo dievais ir herojais, į visa, ko nėra ir ko nepačiupinėsi, kreipsiuosi su savo skauduliais, įžeista savimeile, sujaukta dvasine pusiausvyra, noru mirtinai prisigerti, rašysiu laiškus, kurių niekas neskaitys, kurių niekam neišsiųsiu, ir tokiu būdu atkeršysiu visiems šito supuvusio ir degradavusio laikmečio piliečiams.

Visa tai išsakau tyliai sau, ne susirinkimui, susirinkime išsisakyti man trūksta drąsos, ir po pirmos dalies nė kiek nepasveikęs, vis toks pat sugniuždytas, pavargęs, su vis dar rusenančia vilties kibirkštėle kiūtinu namo, nors gerai žinau, kad iki namų ji visai išblės. Beliks vėl pačiam imtis režisieriaus darbo. Kaip aš jo nekenčiu.
2017-07-17 20:35
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 5 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2017-08-08 18:16
sesė mėta
Ot svoločius, kaip gerai rašo!
Nekantrą suprantu :)

Nemanau, kad keisi dialogus, bet jei ir šautų tokia mintis - aš tai į tą grupę skaitytojų, kurie sako, kad nereikia ten nieko keist ir paišyt tos tiesioginės kalbos
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-08-02 16:26
selekcionierė
Gal tu Bulgakovą šia tema paskaityk. O gal teko (abejoju gi)? Koks jausmas?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-08-02 16:23
selekcionierė
Ne prieš bandymą, bet, prieš savireklamą pavadinime, su kuriuo tekstas neturi nieko bendro, o pavadinimas su tekstu turėti nenori.
Čia kaip šūdinoje poezijoje, gera pirmoji eilutė, ji atsistoja, kaip fualetinis popierius prieš rektališkąją dalį, o toliau tik santykių smulkiosios dalys su buitiškumo priegaidėmis.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-07-31 19:12
muddy
:)
Gerai parašyta. Labai kabina ta lengva ironija ir atvirumas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-07-29 09:30
led Vacanse
Tuose žingsniuose šauniai kapstomasi... dalinantis, autoremontas reikalingas ne tik automobiliui, bet ir Biliui
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-07-19 08:07
tictac_it
autopasikapstymas :) , visai neblogai - 4
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-07-18 19:26
ci riffletto
Ar pats skaitei abu laiškus Korinto žmonėms? Ten - būtent 1 lšk. 13 sk. kalbama apie tobulumą iš dalies ir tobulumą, kuris ateis.
Patraukė pavadinimas ir pirmoji pastraipa. Kiek humoristiškai pradėta.
Kūrinys dalinai tobulas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-07-18 14:13
Damastas
Nemėgstu aš tokio moderniško rašymo, bet jokių priekaištų dialogams neatrandu. Parašyta gerai, atsiranda kraštutinio nuoširdumo pojūtis.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-07-18 09:29
Luiza Šarlotė
Visi mes esame savo gyvenimo režisieriai.
"Laiškas korintiečiams" - jaukas skaitytojams. Na, tokia savianalizė, kažko naujo, kad nustebintų ir neradau.
Bet duosiu pastabų dėl tiesioginės kalbos skyrybos. Šiuo atveju ją reiktų rašyti kabutėse:
"Gal dar priims atgal, eisiu prašytis."- jis sako. "Ateik ryt į pjesės skaitymą, - pasiūliau. - Parašei naują?"
Kol kas tiek.


Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-07-18 09:14
Vetra Vika

Įdomus, sklandus kūrinys. Gal tiktai pradžią dialogus - paryškinčiau... bet tai tik mano - subjektyvi nuomonė:

Sėdžiu šalia aktoriaus, kurį išmetė iš teatro už neatėjimą į spektaklį. Klausiu, kaip jis dabar išsilaikęs net mėnesį. Žinau, kad būta ir ilgesnių tarpų, gal net iki trejų metų, tačiau dabar tie tarpai vis trumpėja... Pats aktorius atrodo dar vis neblogai, tik susenęs smarkiai, o jaunesnis buvęs tikrai gražus. -Gal dar priims atgal, eisiu prašytis, - jis sako... Jaučiu, jam patinka ir jis nori su manim bendrauti.
-Ateik ryt į pjesės skaitymą, - pasiūlau. -Parašei naują?
-klausia. -Ne, parašyta seniai, bet dabar noriu ją pastatyti,-sakau. Jis - nepažada, skyrybų reikalai, bet adresą paima.

Nežinau kaip ten su tais korintiečiais, bet toliau, tarsi putojančio šampano taurę - "vienu ipu" -:))
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-07-17 23:08
Erla
Vienu įkvėpimu rodos parašyta. Gerai perteikta mąstysena. 5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą