mano žodžiai į miglą suyra
išnyksta lyg garas
palinkus ties puodeliu
arbatos
maldomis pravirksta
nemigos
mano ir visų tų
kur skaito
tylumoj suvirpa jausmas
keistas ir neramus
jautiesi pavargęs ir išsekęs
išprotėjęs
pasivaideno
kad jauti
griebi tabletės ir ranka
paskęsta sielos tuštumoj
tarsi bedugnėj tik
ašaros rieda
kažkur toli
ne čia
ne skruostu


Išai








