Man patinka

Teikia džiaugsmą man pūgos, mėgstu eiti prieš vėją,
Kai sustingsta pabūgę
visa, kas tik
skaudėjo.

Virtę ledkalnio luitu, pragyvens net pavasarį,
Vėjo gūsių užguitas,
savo nuodėmes
pasveriu.

Lengva eiti pavėjui, tik pabosta be galo.
Tad renkuosi, ką sėju:
liūtį, speigą,
kai šąla.

Šitaip aš kibirkščiuoju savo kūnu į dvasią,
Glostau kadagio skują,
šerkšną nubraukiu
drąsiai.

O sunkumai patinka, ne kiekvienas taip gali.
galvą patikiu kilpoms,
kai užtraukiu
dirželį.

Bet gi virvės netalpios neklusnių minčių svoriui,
Kadaruoju apstulbus
Ir ant žemės
vėl stoviu.