*
Nuolatinis taukšėjimas gatvėse
kur kala batus kala pinigus kala vinis
bet nepalieka kalčių
užkaltose duryse
ir vagonuose
stotyse zakristijose
laikas bėga atgal
tuščios dėžės ten kur būta apelsinų
draudžiama uost net jų kvapą
glostyt lentas
prisimint kaip iš panašių
bandei sukalt naują būdą nukaršusiam
Šarikui
nuolatinis taukšėjimas
naujų dogmų kurias kalė ir kalė į galvą
jos jau sudilo bet tas aidas
toks skaudžiai tikslus
priverčia prisiminti kas ir su kuo sėdėjo
per civilinės saugos pamokas
dudenantį balsą
medinę liniuotę taukšinčią į stalą
kai virpančiomis rankomis
sudedi ir išardai automatą
tau kartoja esi tik sraigtelis
tik sraigtelis tobulo mechanizmo
nuolatinis taukšėjimas miegant
gal iš remontuojamo buto
kaip per sapną matai
kaimynus vienais apatiniais
kaip jie greitai metasi paltus
moterys muturiuojas skarom
į veltinius paskubom kišamos kojos
berniukas rudą meškiną
velka žeme
ant kurio netyčia
užmini
ir iš plyštančio pliušo
pažyra vata
puoli atsiprašinėti sakai
aš nupirksiu tau naują
pamiršęs sapno logiką
leidies gatve
praleki bakalėją ir vaistinę
atsišlieji į senos žaislų parduotuvės duris
matai kad čia viskas užkalta ne mano kalte
iš tolo raudonais dažais
mirga lentelės
kur kažkieno ranka prikeverzota
„Закрыто“
*
kaip žemai tepakyla
saulė virš horizonto
už nepatikliai virpančių užuolaidų
žvakių šviesoj
tylėdami valgo
Kūčias
lyg kažkuo prasikaltę
o kartu nuodėmingai maištautų
žvilgsnis pro užuolaidas
sutikęs kitą
akimirksniu sustoja
po to abu susigėdę
pranyksta
*
Žiūriu į atsispindinčias šviesas
išblizgintų batų galiukuose
žvilgsnis tarytum prie grindų prikaltas
negaliu pakelti ir nė kampučiu dirstelėt
į nuodingųjų dujų išpūstus biustus
atrodo gipsas ir varis
sustingdys kaip akys
Gorgonės
mintyse vaizduojuos
kaip mažytis čiurlys
sapnuodamas krenta iš tolių
į didelę pievą
žemiau vis žemiau
net kojas
pakerta
*
Jei ištrauktum mane
per akimirksnį subyrėtų
šio dangaus neužmatomos
sijos
šitaip man pamokslavo
tavo delno vinis
laikanti viso pasaulio kertes