7

Šiandien liūdesys, pabalnojęs nukaršusį kojotą,
drasko dykumas iki vandens.
Beduino šešėlis sustingo minutei ramybės.
Prie oazės suklupo diena.

Kupranugariai, kopų laivai,
Irias palei mirgantį horizontą.
Musių kaulai ant smėlio
Ritualiniais šokiais jaukinasi lietų.
Kaip vyrai jaukinasi moterų akis
Pirmą kartą susitikus.

Vakarui paleidus tamsą,
Gyvą ir kuprotą
Tyla upokšniais išdžiūvusiais
Šnabždėjo sakmėmis
Kol daigas, pageltusios žolės,
Glostė išvargusią žemę
Mano akys ieškojo juodo arimo.
Molyje liko pėdsakai -
Žinau, kad mūsų kelionės aš nesapnavau.