niekas nežino
koks kelias
kūrėjo
klupo
suklupo
kėlės
vėl ėjo
per žodį
per dainą
spalvas
ir per vėją
žodis užstrigo
spalvom išsiliejo
taurė išsipylė
ant drobės
gal lapo
atmintis liko
prie motinos kapo...
-
žvelgiu į paveikslo
grubią faktūrą
veidu įrėžtą
kryžmą -
be kūno