mes niekada
Iš tiesų nesusitinkame
manoji, Jan
.
kai išgirstu tave kalbančią
prisisuku ir vėl
.
ir vėl tos pačios katės
nuskrenda pienuotais snukučiais
per nugarą
.
pamenu dieną,
kai pirmą kartą prasilenkėm
.
kai pirmą kartą
tave pamečiau sniege
.
ir kai gėrėme pigų vyną
kai nesiliovėme
mirti po akimirką
.
mes iš tiesų niekada
nesame viena
.
nes esi manoji –
antroji mėnulio pusė
.
mes niekada nieko neužmirštame ...
nes, tai kas niekada nenutinka
yra visa, tai ko labiausiai mums trūksta