Atstumas tarp lietimų... menkas.
Ten lieptas mėnesieną pasigavęs
Guodžia paletėje rudens
Prieš gruodą. Žvejys sustiręs
Pirštus pamerkęs į nakties akis
Tyliai burba apie minty įstrigusias
Akimirkas prie židinio prieš miegą.
Šiltas rankas, kurios apsiveja
Karštu vynu padvelkdamos į veidą.
Trumpam apakina...
Ir vėl stebiu, kaip debesys
Tolumoje išyra it kojinės
Numegstos iš močiutės vilnų.
Mane pradžiugina laukimas
Ir kvapas krisdamas nuo medžių
Lietum pasidabinęs padvelkia vėsa.
Tai atstumas tarp laukimų,
Kurių apstu kiekvieno viduje.