šukuoja mėnuo jos plaukus vėjas paleidžia kviesdamas skrieti virš kalno kuriame jos kambarys ir stalviršis lyg besileidžianti saulė žirklėmis kerpa spindulius krinta plaukai nuo kalno akmenys krinta ant kelio kuriuo nueini
mėnuo šukavo plaukus
auskarėlius kabino
ir šaukė šaukė šaukė
kelio atgal nežino
nestojo ji palaukėj
akmens sunkumą ima
debesys kalnu plaukia
pagriebę negražina
pirmose keturiose eilutėse dusyk pasikartojantis "jos" rėžtų ausį. kaip ir veiksmažodžių gausa. dar su subjektais lyg painoka - yra "ji" ir yra "nueini" pabaigoje. o šiaip man simpatiškas 4-