Išsiprausiu medum

Ar matėte,
Kaip gėlės skrenda
Baltai, baltai?

Išties sakau, kad
ant asfalto nebūna taip.

O mieste, liūdna tau,
bet gal kai nežinai,
kaip skrenda gėlės
ir turguje gražu.

Tai pienės. Apie jas kalbu.
Vienos – geltonos kaip medus
Po visą lauką dairosi,
O kitos?
        Jau į žygį susikėlė,
Vėjelį pasigavo,
Vis žvalgosi aplinkui,
Kad vėl, kaip bitės su medum
Į avilius galėtų grįžti.

O sako, kad esu beraštis.
O sako, kaip akmuo sunkus.

Vos tik prisėdęs išgirdau
Kaip mielą man poeziją
Va šitokia dalia parašo.
Be vieversio, be nuostabos,
Net be kėsinimosi pasibūti poetu
Prausiuosi medumi
Kaip bitė aviliu.