nakčiai išropojus iš medžio
alsuojančią tamsą tyliame balse
leisk jam girdėti tave
akyse ištirpusį auksą
saulės šykščiuos spinduliuos
leisk jam matyti tave
išvirkščią liūdesio pusę
išsipildžiusių lūkesčių žemėj
leisk jam mylėti tave
už debesies vaiduoklio pasislėpusią
ir pozuojančią praeities ilgesiui
laikui leisk atkartoti tave