Dulkinu keliu, kažkur Lili,
Kai saulė tik bepradeda mus degti,
Dar miegant vyndariams tyli,
Rieda, nesigreždama savy.
Jos pėdos kvepia vynu, delnai- jais,
Sausu kelis ji mina, drėgna gakta,
Jos mintys skaidrios, kakta tuojau įkais,
Rytinė saulė tirpdo jos vyrų glamones.
Dviračio sėdynė gašliai šlapia po jà,
O rytmečio aušroj jos nuogas kojas minant,
Baltuoja alyvmedžių lauke- prostitutè,
Vadina jos ir nori jie, uždirba- ji.