jei "dienos vidury", jau yra, tai, reikėjo parašyti dar, ties kuria palangės vieta vyko vidinis lyr her emocinis veiksmas - ar palamgės viduryj, ar pradžioje, ar trys decimetrai nuo palangės galo, tai,
BŪTŲ mįslingiau, ir būtų geras... ;) t.y. dramatiškos poniutės ir dieduliai, niu gi pigus triukas tiek teatre tiek literatūroje tas tuščias ir lėkštas (kai nemotyvuotas yra ir būna pas jus) dramatizmas; TODĖL
geriau stverkis mįslingumo su humoro arba šaržo, bei ironijos žanro potepiu. o dramatizmas jau šimtas metų kaip atgyventa atgyvena.
tai va, jei būtum parašiusi:
Dienos vidury
be tavęs sėdėdama 30cm. nuo pabaigos
(jei iš kairės į dešinę)palangės
gailėjausi savęs...
būtų efektingai,
juk kažkoks galas, kurio dydis 30cm. (ilgis)
ir kurio nėr, sukelia ilgesį kokiai tai tuščiai vietai... kuri,
randasi ilgesyje, be jo...
ui kaip būtų EFEKTYVIAI, jei dar indėtai į skyrelį "vaikams netinkami dalykai"
o dramatiškumas- tik žvirbliams stebinti... žmogams-literatams ale, jau tai yra banalu ir kogtu... ;)
ponai, didieji ir čia pat
nukvakę,
rašykų kritikėliai... ;)
Per silnai. Nepakako sužadinti jokiai emocijai. Aš už lakoniškumą, su tuo viskas gerai, bet dar turinio reikia, nes kitaip tai tik tokia jokia informacija lieka, bendra frazė.
ir aš kartą vieną prie palangės tardoma buvau
klausė kur mano vyras kad vaikas toks mylimas
o iš kur daugiau vaikų jei prigėręs pastarasis
o kam tiek daug tų klausimų iki dabar nutylima
viskas išaiškėja vieną gražią dieną rasis
rasis atsiras priežastis kodėl abu mes nusivylėme