jei neturi ką pasakyt man
tai nekalbėk
pasakė užantin įlindęs vėjas
plaikstosi beprasmiai žodžiai
kaip plaukai
ir pataluosna debesų kietai užmiega
tik sapnas sterilus visai
ne apie tave
toks baltas
galima sakyt išblyškęs
apsiverčiu ant nugaros kaip blynas
ant lėkštės
o debesys nakties
pralaukia
-
ir
nuryja