Ak kaip nuostabiai kaunas Didieji POETAI prie pelkės
Už kiekvieną įmurkdytą žodį mojuoja išpampusiom frazėm -
Net ir varlės išlakstė, kol jų po purvais nesuplojo,
Kol rišlių sakinių nepaleido muštynių ekstazėj.
Gal tik dėlės nudžiugo, kad tiek jų į krūvą suėjo
Su kraujuojančiom sielom ir plazdančiom vėjy aortom .
Tiek nušauta betiksliai ir tiek sužalota idėjų –
Jau geriau būtų jie neišėję už nuosavų vartų.