Ar pakartos

rieškutėm gaudau žvaigždę šuliny
skaudus vanduo nudilgina
nejaugi
o tu lašus lyg nuodėmes geri
kol kregždute tavan delnan įaugu
taip dailiai žongliruoja atšvaitai
švytėjimus įgrodami į naktį
po dangų nardo žuvys
taip lėtai
pro debesis jų nepasiekia katės
jos kniaukdamos nusimeta kerus
melsvi kailiukai geria mėnesieną
dar vis kartu
išbraidome sapnus
delnų šešėliai nulašnoja sienom
spindėjimą nakties supindami
į arfų muziką
natom išgrotą
akis į dangų keliam laukdami
kad mus dangus  iš naujo pakartotų