Tik kūnas ir kaulai... atrodo,
Bet ar nesu spąstai sapnams?
Ar nesu nesunaikinami bokštai,
kai myliu?
Ar nesutrupu dulkėmis mirus
ant kurių auga obelys
mėliu debesų padabintos?
Net tada naivumu
imu žiedlapius liesti.
Tu visad kartoji taip tyliai,
Net aikčioja tavosios įsčios...
Kai gimsi pratęsi mane.
Net, jei ne; tas laukimas,
Kaip aidintis miškas. Užpildo...
atrodo, tik miegas ir krūtis,
Bet argi nesu indas jūsų gerumui?
Matysite,
kaip iš sėklos išsiropščia kūnas...


žiūrintis dangun








