Belakstant

Kaip ir kiekvieną mielą dieną
iš ryto kėliausi anksti.
Išgėręs litrą balto pieno
ėjau į lauką palakstyt.

O saulė jau aukštai iškėlus
galvelę savo be skaros.
Ji šildo alkanus varnėnus,
kurie sutūpę ant tvoros.

Ir, bėgdamas namo per rasą,
pro žydrą pievą lubinų,
dar sutikau ten gandrą basą,
ramiai beieškantį varlių.