Taku žingsniuojame
prie upės,
aplinkui lieknos pušys
apnuoginusios savo įdegusius kamienus,
žvelgiame į dangų,
geriame iš mėnulio rago žvaigždes,
ryškiausią įdėjau tau į delną.
Pasigirdo šiltas upelio čiurlenimas,
pražydo vandens lelijos:
numetei savo lūpų bedugnę
į mano rožyną,
kraujas tryško kaktuso dyglių kraujagyslėmis,
pajautėme širdį
už skirtingų upės krantų.