Aš gyvenimą savo seniai „pasiėmus į skolą“,
Nes fatališka kortų kaladė nudulko sena,
Tik šampano purslai dar ataidi iš buvusio tolio,
Kartais garsiai taškydamies: tu nebe ta, nebe ta.
Toks jaukus televizorius dunkso skylėm pražiūrėtas,
Ir puodukas išjuodo dėl dozių rytinių kavos.
Pagaliau nesiblaškius einu, nors neturinti vietos,
Tik žiūriu nejučiom į akis klausdama: „Gal paguos? “
Gal nemuš ir nespjaudys prie kryžkelės tyliai suklupus
Ir nekalbins sužaist kortų partijos naktį „aklom“ –
Reiks lygiau iššukuoti šeštadieniais savo peruką
Ir toliau nugyventi vienodai nuobodžiai – skolon.
Tos žvaigždukės, kaip ir komentarų vertinimas - tik vaikiščių (nesvarbu, kiek jiems metų)darbas. Ne - kūrybos rodiklis.
Man, pavyzdžiui, tokie pasakymai labai:
Toks jaukus televizorius dunkso skylėm pražiūrėtas,
Ir puodukas išjuodo dėl dozių rytinių kavos.
nekalbins sužaist kortų partijos naktį „aklom“ –
Reiks lygiau iššukuoti šeštadieniais savo peruką
Va čia - rodiklis. Kiek jausmo ir minties čia įdėta.
Skaitai ir mintyse ilgai išlieka. Gromuliuoji dar ilgai.
Džiaugiuosi tokių autorių čia sutikusi.
Taigi nėra rašyke -buvau įvedusi į paiešką,tai ko dar? Bet netingi laksto po netą,čia tikrina-kur,kasa, kas, kaip:DDD
Aš dedama rašykan -galiu beveik be klaidų -kas ir kiek parašys. Tai ką vertina ? Autorių. Kaip blogas mokytojas įspraudęs mokinį į atitinkamą iš anksto nustatytą gebėjinų ribą (kiek mokinys gali,jo vertė jau nustatyta). O juk kiekvieno autoriaus kųryboje net subjektyviai yra gerų ir blogesnių, nevykusių, pavykusių ir tt.
Mano mylimo poeto A,Mackaus kūryboje yra eilių dėl kurių alpėju, o yra,kurie visai" nepavežė".
Nemanau, kad autorių reiktų peikti, kad jis savo kūrinius tobulina, perrašinėja (tai jau jo nuosavybė), publikuoja. Juk ne kito perdirbinėja, plagijuoja. Juk gali ir savo vaikystės kūrybą sudėti, net smagu būtų pažiūrėti.
Man visai nesvarbu kūrinio parašymo data, man svarbu jo originalumas, estetika, išpildymo stilius. Man tiko. O ko daugiau ir bereikia. kai netiks, neskaitysiu, neateisiu. O dabar laukiu autorės eilių. Mokausi iš jos.
Rašyke jo nėra, o už dėmesį mano personaliniam kūrybos keliui -dėkui. Manau, kūryba senaties neturi, Daugelis amkstyvųjų kūrinių yra geresnių už vėlesnius (nesilyginu,tačiau argumentuoju) Pav. Marcinkevičiaus.
beje,prieš trisdešint metų jo net fiziškai negalėjo būti. nes eilius -mano ir braižas, manau, atpažįstamas, o ir tai, ką sakau- individualu.