Už priekaištų tvoros

Nesakei įstabių ir šiltų sakinių
Apie mūsų gyvenimus, braidančius vakaro gatvėj,
Tik refrenai tokie - iškalbingai apgaunantys mus,
Tarsi žodžiai išrėkiantys, kad aš kurčia, o tu aklas.
Dieną noris išbraukti užstojusius rytą brūkšnius
Ir padėti šauktuką iš buvusio nemigos sapno
Arba kurti nostalgiškus buvusio rūko tekstus
Ir bandyt pamatyti sutrikusį žvilgsnį dar kartą.
Nesakyk nušlifuotų tarpšventėje man teiginių –
Juk gyvenimai mūsų ištino raudojančioj gatvėj -
Kartais noris apkursti ir puoštis be švenčių jokių -
Kalėdas sugalvojus kaskartėmis, kad išgyventum.