Laiškai Zofijai

Miela Zofija.

Tavo pageidavimu pradedu rašyti tau laiškus, kurie nesitikiu bus labai smagūs arba malonūs, bet bent jau informatyvūs. Čia Lietuvoje mes vėlgi pergyvename eilinius rinkimus, šį kartą į vietos savivaldybes ir kaip reta be referendumo priedo. Matyt, referendumais mūsų tauta nusivylė, nes nesvarbu kaip jie juose balsuotų, valdžia piliečių valią vis tiek ignoruoja ir komentuoja taip kaip jiem parankiau.
Gi rinkti žmones į postus piliečiams dar vis nepabosta ir daugelyje gerai apmokamų kėdžių ir kėdučių matome naujus dar neišpurtusius, alkanus ir godžius veidus. Tai gerai, nes kuo didesnė tautos dalis pasėdės tose kėdutėse, tuo daugiau pasitenkinimo iš gyvenimo vyraus valstybėje ir gal pirmą vietą pagal savižudybių skaičių perleisime kokiai Norvegijai ar Didžiajai Britanijai.
Kita vertus, smagi pati ta rinkimų batalija, čia kaip karo kronikoje: visi šaudo, gaudo, bėga, griūna, perka, parduoda, apipila, apspjauna, ir būtent tose nesurepetuotose situacijose atsiskleidžia kaip paskutiniai niekšeliai visi – ir pretendentai, ir laidų vedėjai, ir įtakingi įtakotojai, kurie, tik pasibaigus alinančiam bėgimui, vėl mėgina atgauti įprastą veido spalvą, slapta nusišluostyti pykčio putas, dvi savaites dribusias pro sukąstus dantis, ir tikisi, kad kvaili rinkėjai iki kitų rinkimų pamirš jų nepuošusias grimasas ir prišnekėtus vėjus.
Gal taip ir bus, gal, bet man tuo metu visada yra linksma matyti atidengtus, neužmaskuotus politinių marionečių skeletus, jų iki vulgarumo paprastus ir nesudėtingus veikimo mechanizmus.
Man tai primena mūsų vaikų darželį, pameni? Kai mes smėlio dėžėje iškapstę kačių šūdus mėtėme juos vienas kitam į veidus. Tai buvo, matyt, pirmas meilės išpažinimas. Politikoje, turbūt, tas pat – meilė yra trešiama gera sauja mėšlo.
Už lango pavasaris, taip gera būtų nors trumpam ištrūkti į sodą. Apsvaigti nuo žolės kvapo, nuo medžių, saulės šilumos. Išgirsti paukščius. Įkvėpti giliai giliai.
Deja, liga progresuoja, šiandien vėl buvau agresyvus, sanitarai mane vos sulaikė. Dabar guliu pririštas ir diktuoju. Diktuoju sau valią, pasiryžimą ir tolesnį sveikimą.

Tavo Makalojus