Šviesėjant

Atbudau, jau eilėraščiu kvepia
Sniego gniūžtė ant beržo šakos,
O vasaris, šį vaizdą nutapęs,
Ligi kovo
          motyvą kartos.

Jau išbluko, beliko ragelis
Iš mėnulio, padangėj šviesiau,
Ir rytai žiburiuodami kelias,
Jie mane
            padalijo pusiau.

Užkoduotos pajuodėlės naktys,
Kur uždūsta net žvakės šviesa,
Pasiliko į nebūtį plaktis,
Sugrįžau
            įdienot ne visa.

Nesuspėjus save išsijoti
Iš šviesos ir tamsos lygtinos,
Išopėjusią, tvinksinčią votį
Iškraujuosiu
            daina iš dienos.

Nežinau, kiek ilgai tai kartosis,
Kol nebūsiu visa savyje,
Apkabinusi beržą, jo tošį
Išrašysiu,
            kad bręsčiau joje.