Skverbiuos tankynėn tarp šakų
Šventovę properšoj randu
Nušvinta pasaka
Erdvės cilindre menamam
Visatos šulinio dugne
Stoju ant spalvingos žemės
Atliepia aidas pasaka
Atverčiu galvą properša
Rentiniai sukas blykčioja
Viršūnės medžių tolimų
Apakina
Akis nuglosto debesų
Lietum
Krinta sidabrinės ašaros
Bet gi tai pasaka