Metas parodyti kaip tu atrodai
Kaip tu bendrauji ir kuo tu kvepi
Tyčia supainioti nerimo kodai
Leis jiems be baimės pažvelgt į akis
Tas nenuspėjamas tavo greitumas
Kaklo lankstumas ir veido spalva
Dosniai prie baro dalijamos sumos
Žadins smalsumą ir trauks kaip liga
Meilė, kuriai tu esi abejingas
Šaltis, kuriam tu esi atsparus
Laikas, kurį tu kas dien ignoruosi
Padės jiems suprasti, kad tu ne žmogus
Būsi jiems atviro kodo pilietis
E7, jei paklaus kuo vardu
Viskas prie ko palaipsniui prisiliesi
Mirs ar suges daug greičiau negu tu
Mokslas supainiojęs tavo genomą
Sekos ir gruodis ant miesto stogų
Tai kas gyvenimą daro įdomų
Išnyks kaip ant stiklo rašytas „Esu“