Tirpstant

Mano miestas tarp kylančio rūko
Tingiai maudo snieguotas gatves.
Pirštais glamžant kampus atviruko
Ir atrėmus į tiltą rankas

Aš menu kaip per ledą, be baimių,
Žengėm upės pustytu stiklu.
Kai gulėdami atlošėm galvas
Ir mosavom sparnais angelų.

O virš mūsų, naktis be žvaigdžių
Barstė snaigių devynerias saujas.
Degant žvakėms ant eglių šakų,
Toks mieguistas atrodė pasaulis.

Bet dabar su Kalėdų paštu,
Nusileidai lyg snaigė ant delno.
Kol prie tilto tarp Danės krantų
Tirpsta sniegas... Ir sniegas vis leidos.