Budi mėnuo prie vienišo lango,
Kažkur pėdos įmintos sniege.
Vėjas lapais sušoko tango
Ir neišrinktas ilsis purve.
Jau ir medžiai pražilo nesenę,
Ir stogai kaip senoliai balti.
Gula žemėn gražiai nugyvenę,
Atgailauja už juos, nes kalti.
Jie kaip lapai sušoko tango,
Jie kaip lapai užmigo nakty.
Ir už juos melsis mėnuo už lango:
Gal kalti, gal visai nekalti...
Šypsos laikas ir laikrodžius suka.
Kas ateis, kas išeis nesvarbu.
Tu nerašęs rašyk atviruką
Jis neskaitęs nusvies be kalbų.
Žemės laikas visiems padalino
Trumpą atkarpą mūsų tiesos.
Likimu pavadink - kurki kiną.
Net akimirkos jis netausos.