Kas tave priverčia visu garsu kaukti?
- Kai žmonės nusimeta avikailius.
Ir nebėga nuo žvilgsnio, bet skaito, kaip Pablas drobę.
Po gabalėlį dalinu savo nudirto kailio skiautes,
Kiekvienai perskaitytai moteriai.
Analizės rezultatas nekintamas - nepaaiškinama,
Kaip kabletaškis, tiesiog turi (ją) nujausti.
Jau sprogsta rytas į mano langus,
Todėl turiu merkti akis it kolibris savo snapą į sapno gaivą.
Kad vėliau realybė būtų ir vėl išgyvenama.
Vaizdinys vis kartojasi:
Aukštas kalnas... Iškeliu į dangų aplaižytą pirštą ir bandau nuspėti
Kur šiandien vėjas mane pasitiks.
Pavirstu išmestu iš dangaus akmeniu, kad prinokčiau samanomis.
Ir prašau, kad paliestų mano vidų, kaip tądien kadaise, kai iš akmens tapau žmogumi.
Man trukdo visokie "kaip, it" - sudėliojimo tokio ritmingesnio žodžių pakaitaliojimo vietomis norisi. Na, ir kam tie visokie Pikasai? Va, nuo viduriuko jau spalvingiau. 3+
tu taip gražiai parašei, ypatingai:
"Aukštas kalnas... Iškeliu į dangų aplaižytą pirštą ir bandau nuspėti
Kur šiandien vėjas mane pasitiks.
Pavirstu išmestu iš dangaus akmeniu, kad prinokčiau samanomis.
Ir prašau, kad paliestų mano vidų, kaip tądien kadaise, kai iš akmens tapau žmogumi." -- puikiai.
visas geras. +5
Komentras koduotas, kaip ir tekstukas - lengvas galvosūkis , visgi 3-
Pikasovas kerpa drobę , neardentalietis - kailį Paskui abu pirštus jie apsilaižo nejučia Nes rezultatais jie patenkinti , o man tai gaila Kad jie kažkur tenais, o aš esu tik čia
na akmuo manau cia butu alegorija mano tevo vardas gintaras (nors tai neakmuo) bet jo sirdis buvo akmenine :) manau, jei gilintis tai reiktu nemazai... bet dekui kad parasete komentara vertinu