palei upę prilytą

palei upę prilyta ir upėj apstu,
kvepia žolės ir plaukia, plaukia ir kvepia.
kaip bangelėm plaukai įsikibę į pašaknį,
kaip ribėjimas mažas belaukiant žuvelių.

palei upę Dievas vedžiojasi šešką
petnešėlėm dailiom, eisena kiek kuprota,
palei upę vedžiojas ir aš pamąstau:
kaip danguj taip ir žemėj, pasirodo - tiesa.

palei upę jie tolsta ir man tik liūdniau,
žolės šoka, banguojas pavadėlių gal šimtas.
neteisybė gili ir gilus duburys
vidur upės prilytos, vidur sielos manos.

palei upę lyg toltų nugarom, bet arti
ir taip aiškiai matau – petnešėlių nė kvapo.
lyg pagavęs mintis jis atgręžia snukutį -
ten gudri šypsena ir tikrai per protinga gerokai.