Ant žirgo sėdęs
Vėjo dvelkimą veidu pajutau
O Laisvė tarė:,, Klausykis vėjo!
Tačiau ir žirgo nepamiršk
Ilgoj kelionėje
Būsi romantikas - nukrisi...
Nestosi poilsiui -
Tai nuovargiu ir troškuliu
Eikliausią žirgą pražudysi...
O jei jau bus
Ranka pasiekiama svajonė
Te neužspaus tavęs
sunkus kaltės akmuo
Tarsi nevertas būtum to -
Kur tuoj atjosi.
Nublanks šventumo aureolė
Ir liks iš pastangų
Juodų griuvėsių krūvos-
Jei stengsiesi bet kokia kaina
būti mylimas -
Nes meilė kainos ir neturi!.. „