Dar diena.
Atiduodu ją... niekam.
Vis dosnesnis darausi tokioms dovanoms.
Ir ne taip jau svarbu,
Kiek jų man pasilieka,
Net svarbiau pasiirstyt po tas,
Kur kadaise aplankė.
Taip, žinau
Kaip kiti nesupranta manęs,
Pajutę per žodį išblėstantį šypsnį,
Bet tai nieko baisaus,
Nes ir vėlgi žinau,
Kad anksčiau ar vėliau jie kalbės manimi
Vien todėl, kad žmogaus dalioje
Aš ankstesnis...
Kadagiui
kai komentatorius nesugeba apie kūrinį nieko pasakyti,tad jis pyškina -,,gana geras keturi ar labai geras penki''...juokinga/ Aš šiuo atveju(kai nesugebu)- patyliu.
Gerb. herbera kiekvienas vertina pagal save, žinoma jūs pilną teisę turite su manimi nesutikti. O vertinti manau kaip skaitytojai galime abu, be tos butaforinės oficialių vertinimų teisės. Nuo kurios kūrinys nepasidaro nei blogesnis, nei geresnis. :)
Nesutinku su Kadagiu- kodėl gana geras, tai labai geras ir aišku penki, ale kad mūsų ,,balsai, draugas Kadagy, neina į dangų - neužsidegė nė viena žv,tai gal nerašinėkim tų balų,neturėdami tam teisės.
Einšteinas buvo dar ankstesnis - bet tikrai taip nekalbėjo :), bet gal jam tokie klausimai nerūpėjo, kas kaip ir ką - jis tikėjo tuom ką kalba, ir jam nereikėjo, kad dar kažkas jo kalbomis tikėtų, tai ir nekvaršino sau galvos visu tuo - tvirtas buvo ir matė; bet, gal jis daugiau jau gyvenimų buvo gyvenęs, todėl ir žinojo, kad tai neturi jokios reikšmės, (arba tai visiškai nėra reikšminga), o jūs gal tik pirmąjį? mhmmm - O kaip Kristus?.. (juk juo ir seniai tiki - jaunuoliu trisdešimt trijų...) ;)