Tarta aptarta – ištictacinti einas lengvai bet ką, – nors ir ištictacinimą. Tai ir puiku, kad autorės formulėn gali pastatyti bet ką, ne tik guzą, o bet kurį objektą, pasitaikantį šalia tako, pvz., po klevo lapu, – ir tai ir yra nuostabus post postmodernas – formulė veikia, nes apima minią santykių Guntos interpretacijų vertoje gelmėje.
Bet autorė pasirinko ne klevo lapą, o tulpę. Ar taip sunku pro tekstą pasekti Vinjos mintį ir jausmą, ir tos akimirkos būtį. Tai mato ir tictacas, tik nebepajėgia neieškot to tictagumbo. Ir Gunta, tik nebepajėgia nenučiuožti į savąją kūrybą. Neišbaigta – tiesa, tik siauriau: tam tikra prasme neišbaigta.
Užtat 4, kai išbaigs, bus 5. Vertėtų pataupyti dvejetus, ane?
vis prisiminimai ir
prisiminimai -
taip žmogus ir miega –
būdamas tai praeityj, tai
ateityj...
Hi hi; tulpės žiedas - pavasaris; ir visada "čia ir dabar" - pavasaris...
(bet kas - visada savaip, o jei prisiminimai (tik) tai jau dažniausia žmogaus būsena, jis gyvena ir sapnuoja arba praeitį, arba ateitį "kada ateis pavasaris", "kada ateis žiema...", "kada aš užaugsiu", kai išeisiu į pensiją, tai "dabar reikia jai užsidirbti", o kai išeina, vėl "kai aš buvau jaunas" -- tai jau bendra, o asociacijos kiekvienam savotiškos į bet kokį daiktą žvelgiant, ne tik į tulpės žiedą...
man tas juokingas, juokingas kai taip ale lyriškai, o iš tikrųjų nieko tame gero, na - mieguista tokia būsena "ak prisiminima" :D
jei dar būtų , "tulpės žiedas kiekvienam savos asociacijos", - būtų jau puikiau, kas liečia protą, bet tada nebūtų to dirbtinio lyrizmo, ania?..