Manau, kad savoka "turėti" autorė išreiškė "būti laiminga". Juk kai esame laimingi, jaučiamės tarsi turėtume viską - laimę. O laimingiems žmonėms netrūksta nieko. Argi aš neteisus? :) Gražus eilius.
Šiltas, šviesus, pozityvus kūrinėlis. Gal skonio reikalas, jog man visur įdomu konfliktai, prieštaravimai, dvasinės dilemos, apsisprendimo sunkumai... Todėl kaip už eiles 2+
O kad nečiauškėtum per daug, net pavasario neslaukusi. truputį pakirpsiu sparnelius:
,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,
Kas rytą saulę sveikinu,
kasnakt žvaigždes skinu.
O tu sakai, kad nieko neturiu.
************************
Berželio pumpurą regiu
ir klevo lapą šalčio nudažytą...
O tu sakai, kad nieko neturiu.
++++++++++++++++++
Vaikus apsikabinus
duonos riekę dalinu.
O tu sakai, kad nieko neturiu..
***
Pasek sau pasaką,meluodamas visiems,
Kad ir manęs nėra
P.S. taip tik todėl čia parašiau, kad reiškinys it ir šalia, bet taip atvirai neapgiedotas.
apie ką eilius?.. gal žmogus turėjo omenyje, kad tas kuris patenkintas gyvenimu, vaikais, duona, lapais, saule neturi nieko savo - yra pilka masė...
ir jei tas tvirtina ir įrodinėja, kad jis jaučia gyvenimo pilnatvę, tai ko ją kartina tuo įrodinėjimu: "skei kad nieko neturiu, žiūrėk žiūrėk - turiu turiu", - maždaug taip, kodėl? Ar jam trūksta, iki tos pilnatvės pajautos, kad tas, kuris pasakė, jog anas nieko neturi, atsiimtų savo žodžius?.. ar kaip?..