ne per daug ne per daug, tiek kiek yra - kol saulė užges :D
tikrai nebūčiau pamanius, kad ir čia dar gali būt neaišku,
-------------------------
apie... Saulę, kuriai užgesus visos pasakos pasibaigtų,
ji paleidžia strėles, kurios atgal negrįžta - viskas taip paprasta...
(įtemtos strėlės nukreipimas įmanomas tol kol jos nepaleidai - o paleidai, ir jau nuo tavęs nepriklauso jos kelionė - ir jį nebegrįžta...)
kažkada Saulė užges - kada išseks jos energija... nu ir?.. kas dar?...
"Už juos, tu ant pirmojo žalio pavasario lapo" - kurie nebegrįžta, tai saulės spinduliai;
"pasirašyk, tris kartus..."
taip taip, tikrai akims, žiūrinčioms pro stipriai primerktų akių vokų plyšius būna šviesos perdaug, dulkių ore, bet kraiko tai nebūna nei per daug nei per mažai - bent jau mano, o va žibučių - reikia žibučių klausti, bet nemanau,jei per daug, jos ten neauga... o tamsta, skaitytojau ellyza pseudonimu, gal ir per daug, jei tiesiogiai supranti ir brūkšnio (skyrybos ženklo neskaitai.)
Žibuoklės –
Pernykščiuose lapuose
Mėlis dangaus...
žmogui pumpuras žalias - o žibutės kraike... matei kaip atrodo, dangaus mėlio salelės salelės, lapai pernykščiai - žibutės kraike (kai gležnas balandyje šviesiai žales...) tai gi... vasarą nėra žibučių žydinčių...
(pernykščiuose lapuose) snieguolės - sniege.)
Gležnas balandyje
Lapas –
Žibutėms kraigas,
Žalias per vasarą,
Spaly geltonas jau –
Rudenio kraikas,
Balandy – tarša,
Kaip dera – trąša
Žibutėms
Beigi bobausiams,
Potam – baravykams,
Laimingi jie, žmonės,
Pernykščiuose lapuose,
Kad ir ne kraigas jie nei be kraikas.