Tavo veidas sapnuos
It šerkšno šešėlis pasklinda
Migla.
Kaip rūbas neregėtos dienos,
Ar kaip nuodas melo saldaus
Ant prinokusių lūpų.
Per pilnatį užverti akių negaliu
Mėnesiena it priešas ropščias
Per mano blakstienas.
Duženom.
Prašau išbrauki, kaip raidę
Rebuse manàjį veidą
Įrašyk vietoj jo:
Neatrastas krantas.
Nors man moteris
Tai - kalnai okeano tvirtovej,
Į kuriuos žvelgiu per žiūronus.
Mąstymas dažnai stebina,
Bet apkabinimas vertas sensėjaus išminties.
Tikiuosi užmigti šiąnakt, kaip įsčiose šildomas vaisius
Pakuždant lietui.


žiūrintis dangun









