Matau saulę, matau.
Nors nedaug, bet pakilo.
Ir šviesos nors nedaug, bet daugiau.
Vieversiai žiemoje pakilnoja krūtinę.
Dar toli lig pavasario, bet...
Bet siela — ne medinė:
Ir lašelis šviesos, kaip nektaras saldus.
Dūzgia bitė žiemos avily,
Striksi žvirblis, belaukdamas šalčio...
Visko dar bus —
Vėjai vėtromis dūks,
Šaltis tiltus statys
Ir žiema galynėsis įniršus...
Bet — antai — saulę matau.
Nors nedaug, bet pakilo.
Su saulėgrįža sveikinu, Dieve, Tave
Jeigu šalta tau būtų,
Ateiki sušilti į mano krūtinę.
Jeigu ką, Daineko, būsi pasodintas šalia Jo, taigi greta Paties. Na, o dabar, kol šildyti nereikia, linkiu gerų švenčių nepaisant, kur bebūtum ir prie ko... Bet 1 išmesk iš galvos. Te kiekvieno rašyko sieloje būna bent kiek daugiau šventės.
Gerų Kalėdų!
Kiekvienas žodis pasvertas, apmąstytas,įtaigus. Skaičiau su malonumu. Sveikinu ne tik su Saulėgrįža, bet ir su visom ateinančiom šventėm, kad jos vėl pamėtėtų šviežių minčių!
Sveikinu su Kalėda.
Būk laimingas ne tik žvalgydamasis kaip kritikas, beje, be diplomo po „Rašyk". Būk laimingas ir savyje, savo talentuose ir siekiuose kad ir būti kritiku su diplomu. O svarbiausia sugebėti priimti kad ir seno žmogaus šypseną.
Smagu, kad pamilęs tokias čia savo pareigas ir esi apdairus. Matyt, tai dėl to, kad ugdytas kelis kartus tą patį pamatuoti, o tik tuomet kirpti.
Taigi, ko geriausios tau sėkmės ne tik per šventes, bet ir nukakus toli toli nuo jų.
Būk drūtas!