Pasigėręs iš Vakar
ir Šiandien žinau:
et, moterų būta,
et, vyrų būta kadais.
kad galvos nenulenkt negali:
naktimis žvaigždžių neskaičiavo.
Skamba mitas, žodžiai išpampsta —
devynios naktys ... ir šit
Devynios mūzos plevena.
Kuri iš jų rinksis tave?.
Ir galbūt — ne viena?
Bet... ar rinksi išvis?
Et, moterų būta,
et, būta vyrų kadais:
devynios naktys — devynios mūzos.
Ir girdžiu, kaip suklusęs šauki:
Ar tai tu, sena Mnemozine,
Ieškai manęs?
Nevaidink, Eduardai,
Neva, nežinotum—
Savi neužmiršta savų.
Ir nereikia manyti, beje
Kad paklysta žmogus
Marmuriniame savo laike.
Aš girdėjau, kaip motina supo:
Kikuo kikuo, mano žirnelis.
Šventa žemelė, šventa raselė
Tegu nešioja mano vaikelį...
O dabar štai ir aš:
Kikuo kikuo, Kareiviški.
Kikuo kikuo, Stačiūnų valsčiau,
Kikuo, kikuo, apskritie Joniškio...
Stumiu marmurinę tylą nuo poeto vaikystės pėdų,
O jos ir pro marmurą siekia gimtinę,
Kikuo kikuo, siekia savo Itakę.
Džiaugčiausi jeigu parodytumei nors vieną seną deivę. Man kažkaip neteko tuo įsitikinti. Nors ir Ermitaže teko matyti įvairiausių senovinių skulptūrų, bet Mnemosyne - neteko matyti senos. Neskaičiau šito eil. pas Ed. Miež., bet nesvarbu kaip jis traktuoja mkan, tikisi, kad lietuviškai skaitosi šis vardas kaip ir rašomas gr. tik pridedant lietgalūnę. Galima ir kabutėmis aprėminti Mieželaičio šaukinį. Bet aš teigsiu, jei tu su Mieželaičiu būsi teisus, kad mane apgavo ta pati atminties deivė Mnemosynė, sujaukusi mano atmintį. Be to,ką turėtų būti paveldėję jos devynios dukros-deivės, kurių viena iš jų Euterpė poezijos globėja, jei jų tokia pikta motina atimanti nekaltiems žm. atmintį ir nelaiku - prieš Naujuosius metu.
Juozui: Ar tai tu, sena Mnemozine,
Ieškai manęs? Matyt, reikėjo šriftu paliudyti, kaip kad čia padariau, kad šie žodžiai priklauso Mieželaičiui.
Taip ir norėjau, betužmiršau..
...ir iš kur tokie "battuta"-šūdžiai atsiranda?
Pranai, gi verta pro tokį praeiti jo nepastebint.
O eilėraštis geras,iškalbingas, raiškus...
Tik vargu ar ta Mnëmosynë taip jau susibaigė, kad ją pavadinai "sena", nes kiek man žinoma graikų deivės nesensta, juo labiau deivių motinos. Ar gal sprendi pagal mudviejų atmintį? Jeigu jau mūsų atmintys klibikščiuoja, tai vien dėl to, kad vargšė atminties deivė per tiek metų turėjo susenti? Ir jai tetenka visos bėdos.
savišalpa užsiimk geriau neauklėjęs jei supranti, kad žirnelių vistiek nepakulsi. nuo ko pradėt nemokyk, nes jei ne tavo senatvė, kurioje gėda tau prisipažinti iš ko mokaisi ir ką skaitai, o peistini kaip mieželaitį, tai jei ne ta senatvė pasmirdusi mokytumei mažiau, o kalbėtum kaip tikras kaimietis, toks grynas, su visom savo intragerklinėm vėmalinėm ejakuliacijom.
Būk storas, tai yra pinigingas.
Gal kada ir mane sušelpsi bent 1 liteliu. Bet, sako, kad jau greitai ir jo nebus.
Bet vis tiek manau, kad bus ir pas tave tas laikas, kai atsiminęs norėsi sugrįžti į savo Įtake. (jeigu ne tiesiogine, tai bent išplėstine prasme.)
O dabar dar mokykis. Patariu pradėt nuo:
[i]Du gaideliai, du gaideliai
Baltus žirnius kūlė...
O atmenat battutą, suvokiu, kiek daug niekšų joje sutilpę. Manau, kad nemaža dalis jų net užmiršę, kad Sondeckis gyvena...
Aš su tavimi atsisveikimu, bet tikėk netikėk, niekam nei žodžiu, nei mintimis nepalinkėjau, kad iš šitos aplinkos išnyktų.
Taigi, būk storas ir nesirk...
Sudie.