Jūs pro mane –
pro šalį, vis pro šalį...
Naudinga- ne garbė, ne meilė skęstanti.,, Ar jau visi paliekat
būrų šalį?...
Liksiu aš vienas
gydyt samanotą atmintį
kartėliu pralaimėjimo,
ir būsimo ir esamo.
Prabočių priesakuos,
suradę knygnešių takus,
sugrįšite...
Nes man rievių kristaluose
taip gelia šonus.
Kai plausite raides žaizdotas,
nelieskite vandens iš,, Čistyje prudy“,
patepkit jas žydėjimu
Tolminkiemio kaštonų.
Iš Anglijos, Ispanijos
ir iš už jūrų marių,
vėjais paršniokštę
virkaus tylutėliai:,, Kur mums gyventi?!.. ”
Žemės prarastosios
kai ieškos karaliai-,, Aš ne Vyšniovkoje –
Aš – Lazdynėliuos!.. “
Penkių žvaigždučių verta vien šiištrauka:
"Kai plausite raides žaizdotas,
nelieskite vandens iš,, Čistyje prudy“,
patepkit jas žydėjimu
Tolminkiemio kaštonų." Visa kita verta kito penketo. Gaila, betgaliu parašyti tik vieną. 5
Atleiskite, gal jūs neskaitote savo kūrybos garsiai?
Aš skaitau ir ne tik savo, ir ne tik vienas būdamas.
Aš sukarpyčiau eilutes pabrėžiant jų prasmę. Ji tik tada atsiveria, kai skaitai garsiai...
Jūs pro mane,-
pro šalį,
vis pro šalį...
Naudinga ne garbė,
ne meilė skęstanti.
Ar jau visi pamirštat
būrų dalią?..
Liksiu aš vienas
atgaivinti atmintį
kartėliu pralaimėjimo
ir buvusio,
ir esamo.
Prigimtiniuos priesakuos
nutiesę knygnešių takus
sugrįšite...
ir t.t.
(Mat egzistuoja prigimtinė teise reguliuojanti žmogaus elgseną vienu ar kitu atveju. Ją pripažįsta ir valstybinė teisena ir ji studijuojama univerkose bei taikoma gyvenime.) Nors vėl gi tie, kurie tiesė tuos takus jau nebesugrįš, o dabar jų jau niekas nebetiesia, nes iškyla kitokio tipo priesakai...
Tiesa, nelabai supratau kitų posmų prasmę - kodėl supriešinami Tolminkiemis ir "Čystyje prūdy"? Man atrodo čia neturėtų būti "mados" dalykas. Jeigu tai jūsų neįžeis (o šito aš nenoriu) džiaugčiausi, jeigu paaiškintumėte. Didelės sėkmės jums.
Tai labai tiktų prisiminti ne tik vietovardžius, bet ir žmonvardžius. Juk kai buvo "atrastas" Donelaitis, tai jo pavardė buvo užrašoma ir spausdinama raštuose DUONELAITIS. Ir matomai, ji yra kilusi iš turtingo žodžio DUONA. Nevalia keisti vardų remiantis (?) bendrąja lietkalbe ar kažkokiais asmeniniais įnoriais?
Eilėraštis vykęs. Žinoma, kai jau priimta skelbti, kad tobulumui nėra ribų, tai tegul taip ir lieka, nes yra riba ir kantrybei, ir žinioms ir kt.