(rėmelyje, tarp simbolių ->// ->//) kūrinio SANTRAUKA:
// Amžinybė galvoja? O dievas??? - o dramblys, arba paukštis, erškėtis pražydęs?..
... klausimai yra būdingi tik žmogaus gyvybės formai, kurią pasak žmogaus, Dievas sutvėrė pagal savo atvaizdą t. y. pagal savo paveikslą - ar tik žmogus? tveria savo prote Dievą, pagal paveikslą savo - t. y žmogaus, kurį, beje, sutvėrė ne jis, o tas,
kas tverdamas, tai gyvybės formai įtvėrė dar poreikį, išskirdamas ją iš kitų gyvybės formų, dar ir kurti, kaip ir klausimus užduoti protui... // SANTRAUKOS PABAIGA.
KŪRINYS:
-0- „Amžinybė, be žodžio AMŽINYBĖ - kas tai?.. „
-1- „Kas? Amžinybėje Dievas yra, kai jo nebūna,
ir amžinybėje jis būna kur?, jei Amžinybė miršta, ar Amžinybė-niekada nemiršta?.. „
-2- „Pasaulis kinta, idant nėra amžinybėje tų dalykų, kurie nemiršta,
nors Dievas - dievas Amžinas?.. „
-3- „Kuris? Amžinybėje atsirado pirmiau,
ar Dievas ar Klausimas - jei Šviesą sutvėrė Dievas, o klausimas yra
tik vienas žodis ->KAS?.. „
-4- „Jei Amžinybę, Šviesą Amžinybėje - Erdvėj beribėj,
ir tą Erdvę sutvėrė Laikas erdvėje,
tai kas sutvėrė P r o t ą? žodyje „Š v i e s a“ ir
kas? sutvėrė L a i k ą, net šviesmečiais matuojamą
E r d v ė j?..
(ir kas sutvėrė daiktą, kurį vadiname Šviesa?..
tas: „tebūnie! - pliaukšt! „?..) hi, hi;)) „
-5- „Amžinybėje yra brėžiamos daiktų, dalykų, gyvenimų, gyvybių laiko
ribos,
ir nors, to daikto, ir dalyko, kurį vadinam Amžinybe
laiku neišmatuosi,
o laikas, vis tik, Amžinybės matavimo vienetas yra, ir ne kitaip - tik Amžinybės matavimo vienetas - laikas. „
-6- „Nuo gimimo, kiekviena jau praėjusi diena, yra mirusi diena,
kaip tekant saulei pasibaigusi naktis, jau mirusi naktis yra,
idant mirimas jau nebereiškia nebuvimo Amžinybėj, nes Mirtis jau pėdsakas yra paliekamas Gyvenimo,
nors Amžinybėje nėra daiktų ir dalykų kurie gyvenime nemiršta - nors Dievas amžinas...
ar jis ne Amžinybė kartais?.. „
-7- „Amžinybėje yra ir Gyvenimas, ir Mirtis, ir Nebūtis,
tačiau Amžinybėje nėra tų, kas nemiršta,
nors viskas kas gimsta ir miršta yra Amžinybėje...
Kur yra tai, ko Amžinybėje nėra? „
-8- „Kur? Dievas būna pasišalinęs tuo laiku,
KAI
protuose, gyvenančiuose amžinybėje, tame laike,
nebūna JO?
(nors žodis, Dievas, tiems protams, tame laike
pažystamas yra – kada jie žino tokį žodį ->Dievas..) „
-9- „Kai Dievo nėra, jis būna
išėjęs į mokslą,
nors mokslas Dievo apibrėžt, negali,
visai kaip negali laikas amžinybės apibrėžti,
nors amžinybės matavimo vienetu yra
laikas... „
----------P. S. ------------
viskas.
žiūrim ką turim – ar berniukĄ,
ar mergaitĘ?
ar Dievą ar Amžinybę?
jei amžina yra, kad viskas kas gimsta - miršta,
tai kas sutvėrė AMŽINYBĘ?..
O gal JO nėra?..
- - - KŪRINIO PABAIGA - - -
ir, IŠSAMIAI (publikuojamo literatūrinio kūrinio) KATEGORIJOS NUORODA:
dar kartą sakau ponuliui, ne aš baksnoju tau,o tu, apie ką turiu kalbėti su tavimi komentarų laukeliuose, kai iš tikrųjų turėtum juose publikuojamą tekstą komentuoti 2013-12-04 21:21 - tau Algmar. tu net parašai komentarą ir spusteli kad jis geras, o mano vertini, kad jis blogas :D baksnoji baksnoji, jau užsilenkei snapą, šiaudų ieškot pradėjai... :D
pagaliau supratai, kad kalbi vėjus, o nekomentuoji kas parašyta. (jei taip kalbėtumeisi žinutėse, tai nebūtų vėjai, šiaip apie kažką panorai pakalbėti, o čia kalbi BE RYŠIO, Algmar. čia komentuoti reikia kas publikuojama. o tu dar pretenzijas matai reiški, kad vis tau baksnoju apie tai, veikėjas tu, oi veikėjas :D
Viens apei ràtus, kits api bàtus.
Linkiu priaugti iki „Amžinybės“ komentarų turinio, nuo apytikrio 11.27 imtinai. Pradžiai – perskaityti ir suprasti, kas ten parašyta, – ir savus. Sėkmės, Gunta!
aš ne apie menininkus, aš apie Biblijos tvėrėjus kurie vadina "Dievo žos", gal būtų teisingiau "Žmogaus žodis apie Dievą"- tai gi, ko ten Algmar tu bijai, aš nežinau, bet jei tau tas pašnekesys padėjo nebebijoti, na tai ką dabar, džiaukis. (bet tam yra Žinutės) o kas liečia tekstą, tai dabar čia tavo tas pašnekesys komentaruose, be ryšio, (teksto kontekstui) bet tau asmeniškai tai sakau "Dievo žodis" ar "Žmogaus žodis apie Dievą" - didelis skirtumas. (o menininkai netveria, jie tik interpretuoja tai, ką mato. ir daro tai kurdami (tapyboje, architektūroje ir t.t.). kiekvienas savo sferoje.))
o ką tamsta turi omenyje sakydamas ks ką persvarstė, ir dėl ko?.. aišku viena, tavo protas iki klausimo to, kuris logiškai turėtų iškilti NEPRIAUGO, viskas. tiek žinių, Algmar.
Gunta, o aš 03 parašiau, kad ir „žmogus Beribį tveria“, ir visi kiti straipsnio klausimai mūsų, žmogelių, jau persvarstyti – per gerą laiko šmotą (mūsų požiūriu).
Pavyzdžiui Čiurlionio paveikslas, kur žmogus Dievą iškala. Čia pat rašykuos 09.26 tais pačiais klausimais Maironio PIRŠTAS paskelbė parodijėlę:
„laiko neparklupdysi
ir neatsuksi į Meką
prieš laiką dievai basi
laikas – laisvamanis“
Ją komentavau:
„greit du tūkstantlaikiai, kai moksliškai nustatyta:
Dievui laikas – nulis, jam nėra šlamšto šito.
Laiks Noreikai su priedu, Tau ar man įspirt gali,
Kol priaugsi akimirką, kai ne jis – Tu karalius.“
Ir t.t. – panašiai, arba ilguose traktatuose, perkratyti ir kiti Jūsų keliami klausimai.
Dar sakiau, kad klausimus matyt sau iškėlėt be įtakų. Tai įdomu, bet tekstas neatrodo originalus – vien savito išdėstymo nepakanka. Nesužinome Jūsų sprendimo vienetinio nei Jūsų pergyvenimų tų klausimų akivaizdoj, – štai su tuo gal būtų originalu.
Dėmesio: noras tai sužinoti pagrįstas, tai ne koks Tictaco kupranugario ieškojimas. Aiškiau?
Dar anksčiau rašiau – niekaip nemenkinu Jūsų darbo, reikia traukti jį iš ŠD ir užbaigti.
Iš diskusijos iškyla klausimas: kas ta Gunta, kas per asmenybė? O slaptingasis slepiamas klausimas neiškyla. Tekstas ir kontekstas rodo: tas klausimas gali būti toks paprastas, žinomas, išsvarstytas – kad niekam ir į galvą neateina.
Gal pašnekesys padės Jums komentuoti atsargiau. Sėkmės.
Algmar, aš parašiau, kad ne pagal savo paveikslą sutvėrė Beribis Žmogų, aiškiau?.. o žmogus Beribį tveria, pagal savo SAVO GALVOJE, nu ir, tas visas SAPIENS.
skaityk santrauką, o nežiūrėk į visumą (iš devynių) kaip į atskirus klausimus. santrauka KONTEKSTAS, kuriuo kampu žiūrima į klausimus SOZERCAJĄ - arba KONTEMPLIUOJANT, BERIBIS sutvėrė SAPIENS, ne pagal savo paveikslą, ką nori, bet tik ne SAPIENS.
ir to iškyla klausimas, bet nei vienam dar neiškilo, tai ir nesakysiu. pasakysiu, kai kuriam nors skaitytojui (logiškai mąstančiam, kontempliuojant, jis tik BAC) ir iškils...
Gunta.
Jūs surašėte didžiumą „svarbiųjų“ klausimų, kuriuos per kokį milijoną sapiens metų uždavinėjo sau ir svarstinėjo milijardai sapiens egzempliorių. Kai kurie išsvarstė tai, kas bendrapiliečiams atrodė įdomu, tai tas mintis išsaugojo. Iš jūsų teksto atrodo, kad anų svarstymų Jūs nežinot, klausimus sau kėlėt ir apžiūrinėjot savarankiškai.
Klausimus surašėt be skaitytojui tinkamos sistemos, logikos – tvarkos, padedančios autorę suprasti (net ryškūs punktai sugeba nepadėti). Tam tikra logika matosi tik žiūrint , kaip va Algmar, iš autorės kiemo ir pramogaujant tuo, kas ten matosi.
Likimo ironija – Gunta autorkiemio reikšmės griežtai nepripažįsta... Nors jau 200 metų kai tai – azbuka poezijoj, o filosofijoj dar nuo seniau.
O be Guntos kiemo – banalybė nuo santraukos iki „nuorodos pabaiga“: kaipo milijardų kartota. Ir tas: „tebūnie! - pliaukšt! „?..) hi, hi;)) „ – Ragauską ir pan. primena – superbanal? Padėtų atsakymai – bent jų formos negirdėtos, arba netikėtą atsakymą įteigianti klausimų baterija... deja.
Įdomesnis Guntos autoportretas, bet pro scholastinę miglą jis prasišviečia postabstraktus, matyt vieną pusę teatspindi.
Vis tik prošvaistė yra: už „kas buvo Amžinybė, be žodžio "Amžinybė" reikia balą pridėti: sakinys suriša scholastiką, žodelizmą fenomenologinį – iki pat beformių post post, kur дебри дремучие save myli...
Norint pasiekti apčiuopiamesnių rezultatų filosofinių, reiktų autorei perimti amžių patvirtintą metodiką, pradėti nuo terminų išsiaiškinimo: ką apskritai ji laiko amžinybe, dievu, laiku... Greičiausiai išgaruotų amžinybės matavimo laiku problemos, ir t.t.
Jei siekti rezultatų poetinių – reiktų atskleisti fragmentiškus vazdus autorei kylančius besigilinant, ir dar specialiai pridėti vaizdų... gaudyti įkvėpimą... sufijus siurbti... šveisti nebūčiai į dantis aroganciją... ir t. t? Būtent: „(Созерцайте над прочитанном)-medituokite (kontempliuokite, arba absorbuokite protavimu ir pajauta skaitomą) arba, skaitydami“ – būtent, autore, ir, kaip sakiau, apreikškite jūsų absorbcijas kuo įtaigesne forma – JŪSŲ sukurta – tada gal ne vienas perskaitys rimtai.
O temų sąrašo skaitytojams nereikia (na, lai bus už visus pasakyta...), turim savo, meditOjam kožnas sau. Negi rimtai manot, kad MES menkesni arogantai už JUS.
Matot – patarinėti lengva, – kaip ir kuolą mygtelėti.
Kada numiršta žmogus, jam parašo kitas žmogus "ilsėkis ramybėje per amžius amen" , arba jis įvardinamas kaip jau išėjęs Anapilin?.. (reiškia jau visame kame jis yra - kokiame pavidale? išėjusiojo pavidale - TAIP? NE?.. na tai gyvenimas ir yra pėdsakas - nes nėra amžinybėje išėjusio to, kuris buvo, ir pasimirė - išėjo Anapilin, ir jam išėjus Anapilin, (į Nebūtį, taip? ) liko Būtis, su išėjusiu nebūtin, kurio Būtyje nebėra... Tai jau pėdsakas, tas "nebėra", ir nėra tokio, kuris gimė, bet nemirė, ar nemirs?.. (kas tai bebūtų, ar gyvūnas, ar augalas, ar žvaigždė - Saulės... pavyzdžiui...) - IR, NIEKO NĖRA AMŽINO, ir tai yra AMŽINA - na gi, kiek žinai Amžinybių? (o amžinybėje laikų, periodų, va kad ir žemės, o kiek periodų astrologinių? dabar koks Vandenio era?.. Vandenio laikas, laikas prieš mūsų erą, laikas mūsų eroje... taip?..) o amžinybė kaip?.. Laiko periodais matuojama Amžinybė, ne Algmar?.. o kai kas miršta, ar nepasako gyvūnas žmogus "amžiną jam atilsį".. ką?..
ar visada Amžinybėje buvo žmogus - protaujantis gyvūnas, kuris pavadino praeitį, dabartį ir ateitį AMŽINYBE???
(jei lietuviškai?..) - bet va tą sąvoką ištransliavo amžinybėje visada?..
ir kas buvo Amžinybė, be žodžio "Amžinybė" - tai buvo ta pati amžinybė, TIK be protaujančio padaro - be padaro suvokiančio save Amžinybėje, ir amžinybę savyje, TAIP?
na, maždaug, toks minties ėjimas, tokia minčių eiga, prie pirmo teksto judant, Kontempliuojant tekstą nulis, skaitykit dabar pirmą tekstą pažymėtą DĖMESIO --> nuliniu.
-0-
„Amžinybė, be žodžio AMŽINYBĖ - kas tai?.. „
tai nulis (tik dabartis, (be praeities ir ateities - tas padaras, kuris užsidavė klausimą, taip? jis jau galvojo - ir pavadino kokį nors atsakymą žodžiu, pavyzdžiui žodis "Dievas", žodis Amžinybė (tai jau atsakymas į užsiduotą kokį nors klausimą, tai jau atskaitos taškas nulis, nuo kurios skaičiuojami +1, ir -1 visomis kryptimis.) Klausimas zuja juk ne kur kitur, o prote, protas kaukolėje žmogaus (smegenyse), o kaukolė kur? tai gi erdvėje, (Žemėje po Saule) IR laike, Amžinybėje (kokioje eroje?) - na gi, tai, skaitykite pirmiausiai nulį, ir kontempliuokite,
(Созерцайте над прочитанном)-medituokite (kontempliuokite, arba absorbuokite protavimu ir pajauta skaitomą) arba, skaitydami;
TAI YRA, žiūrėkite į minties eigą kuri srūva prote, kai skaitote, neįtemkite jo, bet ir nepaleiskite, tegul jis bus aktyvus, stebėkite jame mintis kylančias...(čia buvo tik apie pirmą tekstą (žymimą nuliu),
ir ne daugiau: "Kas buvo amžinybė, kai joje dar nebuvo proto kuris suvokia save sąmoningai amžinybėje, laike, erdvėje?.." reiškia jau ją dalina į praeitį, dabartį, ateitį... (būtasis LAIKAS, esamasis LAIKAS, būsimasis LAIKAS - ateitis amžinybėje, tai būsimasis laikas, na ar tai ne amžinybės matavimo matas?..) amžinybėje jau yra ateitis, kad ir oras, taip? koks rytoj bus oras?.. o kokie kataklizmai, yra amžinybėje būsimajame laike - kada sekantis žemės drebėjimas, ir kur? o planetos atšilimas - visa tai jau yra ateityje - amžinybėje, amžinybės matas yra laikas.
Kas buvo amžinybė (DĖMESIO) be žodžio "AMŽINYBĖ"?
amžinybė tada buvo ta pati amžinybė, tačiau be proto, suvokiančio save ? taip?
amžinybė tada buvo NULIS (visada dabartis - be praeities ir ateities. ji buvo tik čia ir dabar... )
PONAI skaitytojai, tai tik nulis;
tai tik nulis (be jokių raganų ar ateistų, katalikų ar banalybių. ) :D
Na štai (čia tik nulis.)
tai yra:
-0- „Amžinybė, be žodžio AMŽINYBĖ - kas tai?.. „
Visai ne ragana, o ta, kuri raganas degina.
Gyvsidabrio banga, scholastikos cunamis, – nei pavojinga nei žalinga, tik vaizdinga arogancijos puta.
Kartu su priedais tai žavus regis be retušo autoportretas.
Tai naũja mūs oligarchinėj demokratijoj, NAUJA! Kodėl neatlėkė čia naujo taip trokštantis Tictacas? Gal lėkė, tik įklimpo gyvsidabrio liūnuose?
Juk tai pirmas scholastinis šedevras nuo pat Vilnelės poetikos laikų. Bet kur Vilnelė, kokiose klonų džiunglėse slepiasi? Gal jau aptiko ideologinę sesę.
Daug prirašyti lengva, tačiau kiek amžinybių prieš rašant ryžtasi (o jos ir traukė) – kiek jų netingėta išmatuoti – štai klausimas. Lygiai painus, kaip ir kiti šiam puslapy.
Darbas ir poveikis verti galingo balo. Bet neatidumo, klaidelių daug įvairių, banalybių aktualizuojamų, žodelingumo. Tekstas nepatenkinamai paruoštas parodai – skaitytojui. Logikos pratybos? Reiktų grakštesnių. Klaida šį darbą skelbti ŠD, putojant atsitiktiniais, skaitytojo gaištamu laiku nepamatuotais komentarų fragmentais. Nebent į šį „žanrą“ išmesta įsitikinus, kad temos ištempti nepavyks.
Tad, kaip Tictacas tartų – nėr kupranugario.
Tai tik 4.
prie ko čia mokslas? oi oi, jūsų dėmesiukas dar toli gražu ne vietoje. Jūs ką Erla, nematote kas čia apie Einšteiną pradėjo, matote tekste yra sąvoka Laikas, kažkam užkliuvo tas laikas ir jis pradėjo apie reliatyvumo teoriją, na tekstas yra toks platus, jei įmedituosite bent į vieną klausimą ir palaipsniui slysite tolyn sekančiais klausimais, peržiūrėdama ateinančius atsakymus, kad surasite vietos reliatyvumui, tačiau Einšteinas yra - žmogus, taip, užsidavęs sau masę klausimų, gal į dieną po 50 ir naujų, tai tikrai... (bet galite sakyti ir koks nors Hitleris, nėra skirtumo... esmė ŽMOGUS, tai gyvybės formai būdinga klausimus užsidavinėti, nes tas kas viską tvėrė, ją sutvėrė tokia.)
Erla, jei medituoti jums nelabai, tai jau ką? belieka pavardes skaityti. kurias pradėjo skaitytojas rašalioti, taip? ar žinote kad erdvė be laiko, o laikas be erdvės neegzistuoja, o amžinybė matuojama laiku... šviesa sklinda erdvėje kuo? laiku gi...
nepriimu jūsų to ką jūs ten dalinate, nes rašau ne UŽ. Galit pasiimti sau - įsivertindama savo loginio dėmesio koncentraciją.
o skaitant reikia ieškot atsakymo, ir kai jis ateina, ar bent keli, tada lėtai jo nepaleidžiant, turint jį omenyje, eit prie sekančios dalies, žiūrint, kas gausis su surastu atsakymu ir tuo kuris buvo atėjęs jau prieš tai, sintezėje, protas turi būti paslankus... tai gi... santraukoje nurodyta KONTEKSTAS bendras jei jo nesuvokėte, nėr ką ir pradėt skaityt...
Na kaip, yra nors vienas taip skaitęs (santraukoje kontekstas, o pabaigoje - kategorijoje KAS? koks žanras, kūrinio pobūdis, loginio dėmesio lavinimui. )
(skaitant pirmą, reikia suvokti, kas ten pasakyta, užčiuopti, atsakymas kuris atėjo, jo nepaleidžiant reikia skaityt sekantį, ir mąstant sekančią dalį, ir taip tolyn, tolyn, prisimenant kontekstą kuris santraukoje; kūrinys, tai vientisas.)
tai gi... taip skaičiusio tikriausiai nėra. Viena laimė, kad niekas nepaklausė "kur čia eilėraštis?..") :D
o iškilti turėtų vienas klausimas apie beribį, apie amžinybę, apie dievą bet iki jo dar nei vienas protas iš skaičiusių, nedavažiavo. Tiek jau to, antrąjį klausimą tai jau pasufleravau, nors jis sufleruojamas jau santraukoje.
Tai kaip, ar jis kūrė žmogų pagal savo paveikslą, ar visa kas yra, pagal jo, išskyrus žmogų... (atvirkščiai nei sakoma Biblijoje) ir iš jo išplaukia dar vienas, tas, kurio nepasakysiu. Gal kažkas iškels, bus matyt, nors abejoju. Vai Daineko, matei, visai nekerta, atskirai skaito, ir ko tai laukia, :D
Daug prirašyta, kaip nurodo autorė logikos dėmesiui lavinti. Kažkaip iš įrašų jums pačiai aktualus ,,logikos dėmesio lavinimas'' na dar vartotojui Apytikriui 3 val. nakties, linksmai jūs čia su pretenzijom būt Enšteinais.
Už nenuilstantį darbą mokslo vardan.2
Gunta tikrų tikriausia ragana. Jos kerai baigia apsėsti visus rašikus. Kur beeitum visur geltonuoja ir skleidžia savo kerus. Užkursim laužą ir pamatysim jos amžiną gyvenimą.
taip, dar nenumirė, tuo vardu pavadinta dabar jau moteris, kurią aš pažįstu, o Daineko, ar yra?.. kad yra pseudonimas toks tai matau, kalbu su žmogum pasivadinusiu PSEUdonimu Daineko... hi hi.
o kaip, Daineko, nulinis?..,
juk kai tu spermatozoidas pasiekei kiaušialąstę, tai praėjo visas Žemės laiko mėnesis, nuo nulio - ir tu jau buvai vieno mėnesio laiko, pasiekęs kiaušialąstę; Taip? o sakai ar yra ar nėra.
supranti, kodėl vyriškoji energija yra JANG - Saulės energija, ir moteriškoji energija yra IN - moteriškoji energija? spermatozoidas yra Saulė, o Žemė tame modelyje yra kiaušialąstė... (vanduo ir oras būtina sąlyga, kurią apsprendžia atstumas, tarp saulės ir žemės, ne kūnų, o spindulio kritimo kampo atžvilgiu...) status trumpesnis - karštesnis,taip?.. (spindulys)
tau dar iki balsavimų daug košės reikia suvalgyti, ir daug žolės apšikt... Daineko, (arba, žmogau pasivadinęs Daineko pseudonimu, rašyk lt. tinklalapyje)
bet, ar Daineko yra, pseudonimas matau kad yra, pasivadinai tokiu. o vardas, daiktas juo pavadintas, tikrinis arba ne tikrinis?..žodis, kokioje nors žmonių kalboje?.. ar yra - va toksai Daineko?
saulės spinduliai pasiekia Žemę - kaip kokią kiaušialąstę IR, gimdo Žemė šiluma ir šviesa apsivaisinusi, įvairiausias gyvybės formas,viena iš jų gyvūnai - joje gyvybės forma žmonės, apsižvalgė gimę, ir amžinybėje atsirado žodis AMŽINYBĖ,o iki jų nebuvo, dramblys pavyzdžiui apie amžinybę galvoja tiek, kiek kiaulė apie debesis...
atip, Steputis suvokia, kad Kūrinys yra filosofinio pobūdžio, kategorija, arba žanras čia saite Š.D. ką tai reiškia, yra apibrėžta, paskaitykite prieš publikuodami, na o kam jis skirtas (Logikos dėmesio lavinimui.) kai išlavinsi savo loginį dėmesį , jau būsi paėgus vertinti, dabar tik gali dėtis galintis vertinti, nes turi debesėlį.
mini sijoną gali uždidėti ir 70 metų moteris,tačiau rodyti kojas patartina moterims tik iki 30 metų, nors manau padauginau, oi specialistai dizaineriai, sakytų padauginai, tai va tiek tu gali vertinti,o pajėgus vertinti, dar neesi. Daineko. (veikimo principe, kaip 70 metų moterytė nebepajėgi rodyti kojų su mini sijonu viešai, tačiau ji gali jį užsidėti, ir rodyti. viešai.) drambliui tai tas pats, O dievui?.. žmogui - išsako nuomonę specialistai, mados dizaineriai.
taip taip, ir aš taip manau, kai ji atsitrenkia (atsimuša atsiremia) į orą esant atmosferos sluoksnyje 500 km aplink Žemę, tai mes dangų matome ne juodą o mėlyną (ras šviesai pralaidus, kaip ir stiklas) taip?.. bet aš matau ir šaltinį, iš kurio ji sklinda, tai arčiausia Žemės planetos, esanti visatoje žvaigždė, kurią vadiname Saule, ir kuri yra vienintelis šviesos ir šilumos šaltiniais Žemei - kurioje gimsta ir miršta visi gyvosios gamtos individai, esantys penkiomis karalystėmis suskirstytoje gyvojoje gamtoje... matot, juk viskas parašyta,
-0- „Amžinybė, be žodžio AMŽINYBĖ - kas tai?.. „
o žodis pas ką, tik pas žmogų, taip? net ne pas šunį, ne pas delfiną, ir ne pas vorą ar paukštį, ir net ne pas šikšnosparnį, kuris žiūri ne į tai, kaip šviesa atsitrenkdama į daiktus juo atveria akims, o į kitas bangas, ne į šviesos bangas, tačiau žodžio ji neturi, na pavyzdžiui žodžio KAS? sutvėrė knygą, gulinčią lentynoje, pašiūrėje, kur jie miega, kada numiršta naktis ir gimsta naujas rytas, jie miega iki jo mirties vakare...
-2- „Pasaulis kinta, idant nėra amžinybėje tų dalykų, kurie nemiršta,
nors Dievas - dievas Amžinas?.. „
juk jie nežino žodžio Dievas?.. ar žino jie, kas jie yra, ir iš kur jie yra?.. nors jie gyvūnai kaip ir žmonės, bet juos sukūrė tokiais, kuriems smegenyse nėra lentynos, nėra jų prote poreikio užduoti protui klausimus ir ieškoti jau atsakymų, tokių kaip pavyzdžiui pradinis atsakymas "Dievas", o kas tas Dievas, kuris sutvėrė smegenis žmogaus tokiais, kurie talpina protą, turintį poreikį užsiduoti klausimus... o gal jo nėra, Dievo? bet tada klausimas toksai iš kur?.. iš žmogaus smegenų, kurių jis nesukonstravo, nesukūrė, tik jais naudojasi...
Aš matau Saulę, žvaigždes visatoje, kai jų spinduliai pasiekia mano akių vyzdžius, taip? ir jaučiu atėjusį rytą, vasarą, reiškia matau, nors tie vyzdžiai būtų akli, bet jausčiau šviesą, reiškia matyčiau tik ne regos organu, o va, jei ta saulė jau numirtų, o ne tik besibaigianti diena, tai nei aš, nei šikšnosparnis, nebejaustų šviesos, o aš, žmogus nebejausčiau nei žinojimo, kad nebejausčiau arba jausčiau...
amžinybė be žodžio "amžinybė" - kas tau?..ar ji yra?..
O laikas be erdvės, tegul su vakuumu, tegul be vakuumo, laikas be erdvės kaip?.. o šviesa be erdvės, beje ji sklinda mūsų atžvilgiu labai dideliu greičiu, ir sklinda erdvėje, greitis (kilometrai per VALANDĄ, o valanda yra laiko matas.) tai ir sakau, kad amžinybės matas yra laikas, nors tuo matavimu jos išmatuoti neina, o gal jos nėra, todėl ir neina, ką?.. tačiau, iš kur tas žodis "dievas" žmogaus prote, ar ne atsakymas į užsiduotą klausimą KAS?.. va iš kur, o jau tada tai KAS tas dievas, sukūręs tą stebuklą - šviesą, ir erdvę kurioje ji sklinda ir KAIP? jis taip? sukūrė, principe, jo Einšteinas aiškinosi, aiškinosi aiškinosi... paliko va jis pėdsakus - tuo buvo užsiėmęs, nu tą, teoriją apie reliatyvumą, interpretuodamas tai Dievą - aplinkinį pasaulį ir save... ne?..
Matai Juozai Steputi
žmogus turi santykį į dievą, o visos kitos gyvybės formos (gyvūnų karalystėje, kuriai priklauso ir žmogus) neturi jokio santykio į dievą, jos su dievu gyvena, tik nesuvokia to... Žmogus jo ieško, mat taip sutvertas protas tos gyvybės formos, iš gyvunjos karalystės - žmogaus, jis užsiduoda klausimus, ir ieško, dramblys gyvena su dievu, ir jo neieško, nes jis nežino, kad gyvena su dievu...
//Amžinybė galvoja? O dievas??? - o dramblys, arba paukštis, erškėtis pražydęs?..
...//
Steputi, Juozai,,, ei ei ei, žiūrėk, tai gal tada Dievas sutvėrė visas kitas gyvybės formas, pagal savo paveikslą, o Žmogų, ne pagal savo paveikslą. ar dievas Galvoja?, o amžinybė? o dramblys?.. gal sakau ne žmogų, tik visas kitas, pagal savo paveikslą, o gal jo nėra?..
šviesa sklinda visatoje Žmogaus Akiai (regos organui tam) Nematomai, kol ji neatsiremia, savo kelyje, į kokį nors daiktą, kuris kažkiek, vienas daugiau kitas mažiau, atspindi ją. bet Bet šaltinį, iš kurio spindi šviesa, akis mato, ir saulės ir mėnulio šviesą - mato, tačiau jei saulė užgestų - nebematytų ir nežinotų.... nes žemei tai vienintelis šviesos ir šilumos šaltinis yra Saulė. (kodėl, todėl kad tik jos šviesos spindulys, jū daug ir jie kartais praeina trumpesnį kelią, kartais ilgesnį - tai spindulio kritimo kampas, atsiremia į Žemę, ir miršta vasaros ir gimsta rudenys ir miršta rudenys ir gimsta žiemos, ir miršta žiemos, ir gimsta pavasariai ir gimsta pavasariai ŽEMĖJE, kol Saulė Gyva... ) mirs kai išsieikvos jos visa energija. tada jau nežinosi žodžio visata - tikrai.
tai Saulė ir ne amžina, o Amžinybė? mirs?, ar kaip?
o gal amžinybė ir Dievas tai vienas ir tas pats, ar jos, nu jo - nėra?.. (ten šeštame apie tai...)
Čia jau grynai filosofinė problema.Filosofija nagrinėja kaip objektą žmogų ir jo santykį su Dievu.Šviesa sklinda Visatoje nematomai. Ją suvokiame tada, kada ji atsispindi nuo materialaus daikto. Kaip mąstymo objektas kūrinys vertas dėmesio.
Velnią sukūrė žmogus, ir dievą sukūrė žmogus, kaip Einšteinas į Amžinybę pažiūrėjo pro tą visą "reliatyvumo teorijos Prizmę", bet ne dramblys, ir ne paukštis, ir ne koks nors Fungi karalystės atstovas sukūrė Velnią, ir Dievą, lygiai kaip ir Einšteinas pažiūrėjo į amžinybę per aibę klausimų, ir susistematizavo savo žiūrėjimą reliatyvumo teorijos prizme, (Fungi - tai koks nors grybas , o ne medis-būtų Augalų karalystės atstovas) O žmogus (jei žinote) - yra gyvūnų karalystės atstovas - kaip ir vabzdys,kaip ir paukštis, kaip ir dramblys, Gyvūnų karalystės atstovas) Tiek žmogus, iš gyvūnų karalystės atstovų, sukūrė dievą, tiek velnią, arba pažiūrėjo į Amžinybę per krūvą klausimų, sukurdamas reliatyvumo teorijos prizmę, Į Amžinybę, Kurios, pasak šnekoriaus nėra, mat Dievas yra Amžinybė... o žmogus, yra tik Amžinybės kūrinys, kurioje yra ir Šviesa - pavyzdžiui Saulė, kuriai užgesus visos penkios gyvosios gamtos karalystės - numirs taip pat... Ar reliatyvumo teorija tada numirs, ar anksčiau, kai ją kas nors paneigs?.. na ne kas nors, o koks nors kitas iš gyvūnų karalystės žmogaus gyvybės formai priklausantis gyvūnas, dar saulei ūūūū toli gražu neišeikvojus savo energijos ir nenumirus. Juk žmogų taip sutvėrė (ne žmogus), kad tik jis kuria, beje tai jau pasakyta santraukoje.
... klausimai yra būdingi tik žmogaus gyvybės formai, kurią pasak žmogaus, Dievas sutvėrė pagal savo atvaizdą t. y. pagal savo paveikslą - ar tik žmogus? tveria savo prote Dievą, pagal paveikslą savo - t. y žmogaus, kurį, beje, sutvėrė ne jis, o tas,
kas tverdamas, tai gyvybės formai įtvėrė dar poreikį, išskirdamas ją iš kitų gyvybės formų, dar ir kurti, kaip ir klausimus užduoti protui...
na o Enšteinas (aštuntame mėnesyje iki savo mirties, taip?..) va koks Aštuntas:
-8- „Kur? Dievas būna pasišalinęs tuo laiku,
KAI
protuose, gyvenančiuose amžinybėje, tame laike,
nebūna JO?
(nors žodis, Dievas, tiems protams, tame laike
pažystamas yra – kada jie žino tokį žodį ->Dievas..) „
-------------
tai gi, ir Velnią ir Dievą sukūrė Žmogus, tai jau pasakyta santraukoje, ir padarė tą žiūrėdamas į Amžinybę, ir ją gyvenimu matuodamas - gyvenimo trukmė matuojama laiko intervalais, o amžinybės matavimo vienetas yra LAIKAS. (bert juk tai jau pasakyta
tačiau aš manau, kad Einšteinas neneigė Dievo, jis buvo jau devintame mėnesyje prieš gimimo į mirtį, tik jis gal jo nekūrė, o stengėsi jį apčiuopti, taip gimė jo reliatyvumo teorija. (manau, kad Einšteinas buvo išmintingesnis, nei yra aštuntame mėnesyje Žmogus prieš savo Mirimo gimimo dieną, manau, kad jis jau buvo devintame...)
-9- „Kai Dievo nėra, jis būna
išėjęs į mokslą,
nors mokslas Dievo apibrėžt, negali,
visai kaip negali laikas amžinybės apibrėžti,
nors amžinybės matavimo vienetu yra
laikas... „
manau kad čia buvo Einšteinas, o ar jis vis tik užčiuopė tą dievą, ar ne, nepasakys gi, ieškot ieškojo, bet ar rado?.. Žino tik Einšteinas, jei žinojo, savo Mirties akivaizdoje... bet buvo jis Žmogus - tikrai žmogus. (tai gi akivaizdu, kiek daug jis klausimų užsidavė savo protui, ir į juos atsakė, kad net teoriją susistematizavo,įrėmindamas ją į realetivumo sąvoką. Tai daro ne Fungi, tai Daro tik Gyvūnas, kuris yra žmogaus gyvybės formos padaras. na atstovauja formą tą. bet nemanau, kad Saulė jį sukūrė Žemėje pagal savo paveikslą, nemanau, ir nemanau, kad saulę Amžinybėje sukūrė Žmogus - gal Dievas? ką?..
šnekoriau, neskaitei mąstydamas, o tik skaitei, (žiūrėk kiek pacitavau), skaitei tik atsiliepimus mąstydamas, o ne kūrinį; bet vis tiek ačiū :)