Kaip tai nieko nelieka, Gunta? O jūsų ,,disertacijos?
Aš net žuvies nematau, tik trikampę rausvų debesų properšą. Ilgesys ir Afrikoj - ilgesys. Antras posmas - ta amžina dilema, kai vienam nebūtinai bloga, o dviese - nebūtinai gera. Arba atvirkščiai. Už didelį kiekį erdvės, paliktos APmąstymams -4
nu jau, kur ten skaistūs, ar taip jau pykstatės, kad net debesys savo gražumus prarastų jums (dviem lyr her) susitikus?.. (tai apie pirmą. (matai, kaip būna, juk ir "ežiui aišku", kad susitikę du ir įsimylėję pradeda eilėmis kalbėti,ir gražu jiems viskas ir visas pasaulis - iki begalybės, tai jau ten tuose skaistaluose Ilja - pirmame jų paragrafe jie tikriausiai labai labai pykstasi, iki tiek,kad net žavų dangų matydamas vienas, klausia savęs - "kažin,ar išliktų?..) jei būtų skaistu, tai sakytų "ar ir tau jie matosi iš ten, kur dabar esi?.." arba "norėčiau, kad ir tu juos matytum" ir panašiai, o čia... Žiūri į gražų reginį ir mąsto "kažin ar išliktų? jei būtumėm kartu?" nejau jau tiek įsiėdė, kad net grožio akivaizdoje pamiršti negali :D
tai tiek apie pirmą. kartėlis jame kažkoks nors tu ką, mat meilė nepagadina debesų, atvirkščiai, net pats žiauriausias ir pikčiausias pamilęs suminkštėja, o pas didžiausias skurdžius,pasiaučia laimingu, ir gyvenimas jam tada gražus veikiau nei blogas - nes jis myli. (ir gali tai daryti tik gyvenime. štai kokia jėga ta meilė yra, tai visi jos ir vajojasi, bet ji nepriklauso niekam, o čia " ar Išliktų?.." tai reik manyt kad jie jau labai įsipjovę kits kitam iki kaulų čiulpų, net impresiškas įspūdis nepramuša...
pirmas "kartėlis"
antras tekstas, nu tai žinai kaip yra iš tikrųjų, (dėsningumai tokie pačiame mechanizme, štai todėl taip, o ne kitaip) :
"Išaušus rytui, Juodas Ilgesys, nevirsta į saulėtą –
kol sieloj, be išorinės šviesos tik juoda - tol tamsu..."
ir naktyje, jei ilgesys saulėtas, jis ne juodas Ilja; o jeigu juodas, tai išaušus jis akinantis, deginantis, bet ne saulėtas... nu tas charakterizavimas ilgesio tikriausiai nelabai vykusiai nusakytas,yra "juodas pavydas" yra "baltas pavydas", ir ar gali Juodas pavydas virsti baltu pavydu išaušus rytui? bet baltas pavydas juodu - gali virsti, sutemus protui... tai gi,Ilja, kas tai ir antrame ne skaistaus ne skaidraus, gal pasirenkant įvaizdžius ką?..
trečias, jau ne joks (bet tai individualu) mat nieko nejaučiu voverėms per daug, graužikai ir tiek, kaip žiurkės, pelės ir kiškeliai, tik jei voverės, tai medžiai metų metais stovi. bet sakau, nieko nejaučiu voverėms,tai gal jis man ne joks, nekabina, tačiau tai jau individualu; trečio nevertinčiau. o antras ir pirmas, nu nieko jame skaistaus - jokio skaistališko ženkliuko nematau juose, tik "kartėlis ir saulėlydžio šviesoje" pirmame ir "tamsa iš vidaus " antrame. (mat antrame ilgesys "juodas" - o toliau jau nesubalansuotas tekstas.)
_______
KAS PATIKO TEKSTE, tai (iš)raiška pirmame tekste - saulėlydžio sustabdytą akimirką apibudinamas dangus - poetiška raiška, graži. tai tik tiek, mintis tai jau nelabai jame skaisti, žiūrint į tą įdomiai apibūdintą grakščiai išreikštą žodžiu vakaro dangų.
Gražu, gražu, bet... Ilja rašo gerus tekstus ir (turbūt, todėl) moka priimti pastabas, o jų daug.
Nuostabūs debesys - t.y. keliantys nuostabą (ir susižavėjimą) kartu su dažnu šiuolaikinėje poezijoje žuvies prieskoniu savo nuostabumo, nepakartojamumo nustoja. Tuo labiau, kad čia pat vėl "nuostabūs". Tokie nuostabiai nuostabūs debesys pasidaro. Tarsi visoje kalboje būtų tik vienas žodis būsenos ir vaizdo vieniui išreikšti. "Jei... būtume kartu" - faktiškai kreipiamasi į (kažką). Mes būtume. Nebelieka vienatvės pojūčio, pokalbio elementas, tarsi jau esame/galime būti kartu. Taigi, nuostabiai nuostabių debesų nuostabumas iš anksto žlugti pasmerkta fikcija...
"Pavirsta į saulėtą". Šiaip jau virstama kuo nors. Jei pavirstama į, tai, suprantu, pasvyrama į ką nors. Na, irgi gražu, kad liūdesys svyra į kažką saulėto, bet pats jis nei šviesesniu, nei saulėtesniu nuo to netampa. Gal čia tyčia autorė taip sumetaforina virsmą? Bet abejotina.
Dėl voverių - norėčiau, kad tokios, kaip šios dvi dažniau užklystų. Iš tiesų skaidrus ženklas. (Beje, o kodėl ženklai skaistūs? Man, bent jau trečiasis, iš skaidriųjų).
ak, Asmodeus, koks jūs dosnus :) tačiau pirmosios žvaigždutės kryptelt jums neužtektų `galios`.. anei kairėn, anei dešinėn.. čia bibliotekininkei, ko gero, reik dėkot :)
:) raudės todėl ir raudės kad jų pelekai įraudę, bet kaip debesyse ir su tuo lyg ilgesiu ... gerai , pusiau neapsiniaukę. Su užklydimais - variacijos nuo pasirinkto gyvūnėlio, kaip kistų pojūtis - ežiukas, avelės, žiurkės , vilkai ... masė pasirinkimų :) , bet atsižvegiant į prašymą kryptelėti ... 4