Laiškų nebelauk
Plaukuose pelenai
Sukritusios ūkanos
Nuostabumas tavo
Lietus skalbiantis
Melu nudulkėjusią stiklo šukę
Įsmigusią į liežuvį
Kiekvienam sekančiam atsi
verk
Išgaląstu peiliu
Po duoną ir žuvį
Po žodį uždėk
Properšose įgertą
Ten
vis dar guli
dangus
Tave pramanytą
Stipriai apkabinęs