Tikrojo mero tremtis

Tikrasis Druskininkų meras, neprisimenu tikrosios jo pavardės ir vardo, bei tėvavardžio, slėpėsi Baltarusijos sanatorijos voniose.   Dėl tikslumo pavadinčiau merą X-su, kaip Taivanio kikboksingo čempioną X- med ved.
Vonioje X-sui iš kairės gulėjo sekretorė Agnieška.
Ji buvo darbšti kaip du dzūkai, nes vienas dzūkas nėra darbštus, todėl turi būti du dzūkai, kad darbas pajudėtu. Žemaičiai sako: dirba už du. Tai apie dzūką.
Agnieška vonioje dirbo su plaukiojančiu kompiuteriu.
-.... normatyvinių aktų, kablelis.., - nuoga sekretorė  pakartojo svarbaus teksto dalį balsu.
-  .... apskaičiuotas turinys. Taškas. – pabaigė raštą X-as.
- ... skaityti?   - atsisuko sekretorė.
-  Man kilo mintis. Kaip galvoji, Agnieška, ar ilgai perversmininkai laikys mus tremtyje?
-  Prašau nežiūrėkite į mano pusę... mes darbe
-  Atleisk, Agnieška, nepriprantu prie šitų... tremties sąlygų.. Tai kaip galvoji?
-  Ką aš žinau? Galvoju, kad jeigu Vilnius nesiųs pagalbos.. tai galim ir iki žiemos .. šitose voniose dirbti.. Siūlau kreiptis į Varšuvą.. Galvoju, kad padėtų greičiau
-   Lietuva dar vienos okupacijos neišlaikys..
-   Dieve, man nuo tokio... vonios darbo oda skeldėja.. Ką man daryti?
-   Rašyk raštą į Baltarusiją – užpirksim visai savivaldybei kremo..
-   Šefas, kad tu žinotum to kremo pilnas turgus..
-    Tai eik ir nusipirk... kur ta mano didžioji piniginė... Kiek ta okupacija besitęstų turiu tau pasiūlymą: būk mano tremties žmona.
-      Būsiu... tik tu mane suviliok...
X-as ir Agnieška šoka iš vienos vonios į kitą. Laksto po dušų kabinas ir vilioja vienas kitą.
 
 
Ties „Sicilijos „ picerija sustoja autobusas tamsintais stiklais.
Iš autobuso išlipa moteris juodais, kaip smala rūbais. Kas ten jai protą sumaišė: ji buvo su čadra. Vien dėl tos čadros buvo galima pagalvoti, kad tai Rudienė, o kada pasigirdo kabliukų čiauškėjimas į grindinį – niekas neabejojo, kad Rudienė eina pas kleboną.
Kai Rudienė su čadra įėjo į bažnyčią klebonas susiraukė ir nuleido galvą.
Rudienė greitai nusiėmė čadrą ir liko prieš kleboną be čadros. Čia kalambūras.
-          Garbė... Atvedžiau...
-          Per amžius... Kiek jų?
-          Penkiolika.
-          Penkiolika???
-          Ar negalėsit, šventasis tėve?
-          Rudiene, aš tik klebonas.
-          Man jūs – šventasis tėvas.
-          Pasistengsiu padėti. Gali neužtekti švento vandens iš Jeruzalės.
-          Gal kaip nors...
-          Tiek to pripilk iš krano... Druskininkuose visur vanduo šventas. Kuo sūresnis – tuo šventesnis.
-          Kviesti?
-          Po vieną
Rudienė bučiuoja klebonui rankas, jas bando glostyti. Klebonas prieštarauja.