trumpos tavosios manosios tiesos
kryžiuojasi minusai pliusais
bet galvą pakreipus iksai
užsimerkus tamsoj žybsi šviesos
ir kaukės su čaplino ūsais
jausmai ir kitokie tvinpyksai
nežinau neteisaus nei vieno
sukarpęs teisėjo mantiją
skudurėliais teptukams valyti
portretus kabinu ant sienų
kol akmenys kaukia paplentėje
prislėgti tiesoms sustatyti.
trys trumpi trys ilgi trys trumpi
mūsų baimėmis pypsi ir žybsi
taip sunku nuo savęs atsitraukti
vėlei kojas kilnoti baigi
kai atrodė dar kiek ir užlipsi
pasilikdamas akmeniu kaukti
-2013. 07. 07- sekmadienis-